23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*100 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 215<br />

karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar jos teritorijos neliečiamybei,<br />

kaip antai: šnipinėjimas, karinės ar valstybinės paslapties išdavimas,<br />

perėjimas į priešo pusę.<br />

Karo tribunolo išvados, kad V. BORISEVIČIUS vadovavo ginkluotai<br />

opozicijai, rėmė ją materialiai ir vertė tai daryti Telšių vyskupijos kunigus,<br />

slėpė ginkluotos opozicijos dalyvius, aprūpino juos fiktyviais dokumentais,<br />

padėjo fašistinės Vokietijos parašiutininkams užmegzti ryšį sujos armija,<br />

neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai.<br />

Kita V. BORISEVIČIAUS veika, kaip antai: antitarybinių pamokslų<br />

sakymas, tokio pat turinio kreipimosi į dvasininkiją ir tikinčiuosius išleidimas<br />

bei antitarybinės literatūros laikymas, negali būti pripažinta nusikalstama,<br />

ir štai dėl ko.<br />

V. BORISEVIČIAUS pamokslų, kreipimosi į dvasininkiją ir tikinčiuosius<br />

tekstų bei kitos literatūros, karinio tribunolo pripažintos antitarybine,<br />

byloje nėra. Todėl negalima teigti, kad juose buvo išsakyti tarybinę valstybę<br />

ir visuomeninę santvarką žeminantys šmeižikiški prasimanymai.<br />

Pagal V. BORISEVIČIAUS parodymus matyti, kad jo pamoksluose,<br />

kreipimesi į dvasininkiją ir tikinčiuosius bei PETRUIČIO ir DOVYDĖNO<br />

atsiminimų knygose buvo kalbama apie TSRS Konstitucijos deklaratyvų<br />

pobūdį, tikinčiųjų teisių ir laisvių suvaržymą, dvasininkijos persekiojimą<br />

masinius suėmimus, trėmimus, nekaltų žmonių žudynes bei kitas piktadarybes,<br />

įvykdytas Lietuvoje 1940-1941 metais. Tokiu būdu juose buvo išsakytas<br />

dabar visuotinai pripažintas faktas - tautos genocido vykdymas. Tiesos<br />

sakymas negali būti pripažintas nusikalstamu. [...]<br />

Kadangi bylos įrodymais nenustatyta, kad V. BORISEVIČIUS, E. MI­<br />

SEVIČIUS ir P. GUSTAITIS kenkė TSRS karinei galiai, jos valstybinei<br />

nepriklausomybei ar teritorijos neliečiamybei, о V. VALICKAITĖ ir P.<br />

KAUSYS varė antitarybinę propagandą ir agitaciją veikose, dėl kurių jie<br />

pripažinti kaltais, nėra nusikaltimų, numatytų <strong>Lietuvos</strong> TSR galiojusio<br />

RTFSR BK 58-la, 58-10 ir 58-12 str., sudėties, todėl priežiūrinis protestas<br />

tenkintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina.<br />

Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, vadovaudamasi <strong>Lietuvos</strong> TSR<br />

BPK 5 str. 2 p. ir 425 str. 2 p., n u t a r ė:<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR prokuroro priežiūrinį protestą patenkinti, <strong>Lietuvos</strong> TSR<br />

VRLK kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį<br />

panaikinti, baudžiamąją bylą prieš Vincentą BORISEVICIŲ, Eduardą MI­<br />

SEVIČIŲ, Praną GUSTAITĮ, Valeriją VALICKAITĘ ir Praną KAUŠĮ nutraukti,<br />

nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties.<br />

(Kolegijos narių parašai)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!