23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*77 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 175<br />

raudonojo bolševizmo. Šis laiškas buvo išspausdintas 130 egzempliorių ir<br />

išsiuntinėtas visoms Telšių vyskupijos parapijoms.<br />

Atsakydamas į pirmininkaujančiojo klausimą BORISEVIČIUS sakė:<br />

Mano nuomone. Lietuva turėtų būti nepriklausoma valstybė, todėl aš<br />

būčiau buvęs patenkintas, jei to nebūtų atsitikę, juo labiau kad valdanti Tarvbų<br />

Sąjungoje komunistų partija propaguoja materialistinę pasaulėžiūrą ir<br />

nepakenčia religijos, o aš esu idealistas.<br />

Savo bibliotekoje drauge su kitomis knygomis aš turėjau ir dvi antitarybinio<br />

turinio knygas, nes filosofavimui reikia įvairaus turinio knygų.<br />

Mano ryšiai su banditais po to, kai Raudonoji armija išvadavo Telšius ir<br />

miesto apylinkes, pasireiškė tik tuo, kad aš keletą kartų buvau susitikęs su<br />

MISEVIČIUMI, JAZDAUSKU ir KUBILIUMI. 1945 m. gal vasario pabaigoje<br />

pas mane į Telšių kuriją užėjo MISEVIČIUS, kurio buvau nematęs<br />

labai seniai, turbūt apie metus. Pokalbio metu MISEVIČIUS papasakojo,<br />

kad jis gyvena nelegaliai gaujose ir prašė mane padėti jam toliau slapstytis.<br />

Aš pažadėjau jam padėti ir pasiūliau šiuo klausimu pakalbėti su Pašilės parapijos<br />

klebonu GUSTAIČIU, daviau pastarojo adresą ir pažadėjau pats<br />

pasikalbėti su GUSTAIČIU. GUSTAITI aš pažinojau kaip gerą žmogų,<br />

galintį padėti bėdos ištiktiems.<br />

Besikalbant su MISEVIČIUMI, į kuriją užėjo JAZDAUSKAS, kuris<br />

paprašė padėti banditams maisto produktais ir pridūrė, kad jeigu tokios pagalbos<br />

nebus sulaukta, jie bus priversti plėšti gyventojus. Nenorėdamas<br />

susikompromituoti teikdamas banditams maisto produktų, aš atsakiau, kad<br />

padėsime apsirūpinti maisto produktais, tik ne per mane, o tiesiogiai per<br />

man pavaldžius kunigus. Paskui aš juos pakviečiau pietų. Kai šie išėjo, aš<br />

parašiau laišką GUSTAIČIUI, kuriame kviečiau atvykti į kuriją. Pastarajam<br />

atvykus, paprašiau jį priimti pas save MISEVIČIŲ, ką jis pažadėjo padaryti.<br />

MISEVIČIUS gyveno pas GUSTAITĮ, kol buvo suimtas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!