23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*41 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 655<br />

man galutinai uždraudė valdyti dvasininkiją, buvusią Baltarusijos teritorijoje.<br />

Neturėdamas galimybės vadovauti šios dalies kunigams, aš suteikiau<br />

dekanams, dirbusiems Baltarusijoje, generalinių vikarų teises, t. y. jie gavo<br />

teisę savarankiškai valdyti savo dekanatus. Dekanų veiklai kontroliuoti aš<br />

paskyriau tris Vilniaus arkivyskupijos delegatus, tačiau dėl įvestų judėjimo<br />

apribojimų jų praktinė veikla nebuvo efektyvi ir aš netgi nebuvau gerai informuotas<br />

apie kunigų veiklą Baltarusijos rajonuose. Delegatais aš buvau<br />

paskyręs kunigą dekaną ZENKEVIČIŲ Glubokojės miestelyje, Molodečno<br />

srityje; kanauninką BOJARUNECĄ Lydoje ir kanauninką KURILOVIČIŲ<br />

Gardine. Su šiais paskirtaisiais delegatais aš neturėjau pastovaus ryšio ir jų<br />

veiklai iš esmės nevadovavau. Jokių nurodymų vykdyti kokį nacionalistinį<br />

darbą kunigams, dirbantiems Baltarusijoje, aš nedaviau ir netgi nežinau,<br />

kiek lietuvių kunigų ten dirbo, atrodo, kokie penki.<br />

Lenkų katalikų dvasininkai Baltarusijos TSR, matyt, vykdė kažkokią<br />

nacionalistinę veiklą. Apie tai aš sprendžiu iš vieno laiško, kurį teko skaityti<br />

Vilniaus kurijoje. Šiame laiške kunigas PUTILOVSKIS pranešė kurijai,<br />

kad jis savo pamoksluose aiškinęs, jog tie, kurie yra katalikai, turi užsirašyti<br />

lenkais. Šį laišką kunigas PUTILOVSKIS rašė iš vienos parapijos Molodečno<br />

srityje, tačiau kuriais metais, negaliu pasakyti. Lietuvių kunigų panašios<br />

veiklos atvejų aš nežinau.<br />

KLAUSIMAS: Ar Jus siuntėte kunigus į Baltarusijos TSR rajonus? Jei<br />

siuntėte, tai kokius davėte jiems nurodymus?<br />

ATSAKYMAS: Buvo tik vienas toks atvejis, kai 1944 m. pirmoje pusėje aš<br />

pasiunčiau į Minską kunigą, kurio pavardės neprisimenu, baltarusių tautybės.<br />

Jį rekomendavo kunigas Adamas STANKEVIČIUS, Šv. Mykolo bažnyčios<br />

Vilniuje klebonas. Jokių ypatingų nurodymų šiam kunigui aš nedaviau,<br />

tik jurisdikciją atlikti kunigo pareigas.<br />

KLAUSIMAS: Jūs akivaizdžiai slepiate Jūsų vykdytos priešiškos nacionalistinės<br />

veiklos Baltarusijos TSR rajonuose faktus.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!