23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*76 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 173<br />

Advokatas ZALECKAS: prašau leisti dalyvauti teismo posėdyje liudytojai<br />

E. MEDECKIENEI, kuri duoda parodymus, jog BORISEVIČIUS vokiečių<br />

okupacijos metais slėpė rusų karo belaisvius. Be to, prašau pridėti<br />

prie bylos Telšių gydytojų pažymą, rodančią, kad teisiamasis BORISEVI-<br />

ČIUS vokiečių okupacijos metais teikė atitinkamą pagalbą žydų tautybės<br />

tarybiniams piliečiams.<br />

Advokatas KOLEVZONAS. prašymų neturi.<br />

Karo Tribunolas, pasitaręs vietoje, nusprendė patenkinti advokato ZA-<br />

LECKO prašymą: išklausyti liudytoją E. Medeckienę ir pridėti prie bylos<br />

minėtą pažymą.<br />

Teisminis bylos nagrinėjimas:<br />

Pirmininkaujantysis perskaitė kaltinamąją išvadą, paaiškino teisiamiesiems<br />

pateikto jiems kaltinimo esmę ir paklausė, ar jie suprato kaltinimą, ar<br />

prisipažįsta kalti ir ar nori duoti parodymus teismui.<br />

Teisiamasis BORISEVIČIUS:<br />

Kaltinimą supratau, prisipažįstu kaltas dėl to. kad parašiau tikintiesiems<br />

antitarybinio turinio ganytojiška laišką, turėjau dvi antitarybinio turinio<br />

knygas, be to. buvau susitikęs su banditais. Dėl kitų man pateiktų kaltinimų<br />

kaltas neprisipažįstu. [...]<br />

Kaltinamojo BORISEVIČIAUS parodymai<br />

Iki 1943 m. aš buvau Telšių vyskupijos vyskupo STAUGAIČIO pagalbininku.<br />

O po jo mirties iki suėmimo - šios vyskupijos ordinaru.<br />

Mano programinė kalba buvo publikuota 1944 m. kovo 19 d., ji buvo<br />

grynai religinio pobūdžio. Mano priešiška Tarybų Sąjungai veikla pasireiškė<br />

tuo, kad aš 1943 m. liepos 8 d. parašiau Telšių vyskupijos kunigams ir<br />

tikintiesiems griežtai antitarybinį ganytojiška laišką, kur griežtai kritikavau<br />

Tarybų Sąjungą. Jame aš aštriai kritikavau Tarybų valdžios organų veiklą,<br />

prijungus Lietuvą prie Tarybų Sąjungos. Siekdamas tikinčiuosius nuteikti<br />

prieš Tarybų valdžią ir komunistus, aš tvirtinau, kad tarybinė konstitucija<br />

egzistuojanti tik popieriuje, o praktiškai nevykdoma, juodinau marksizmoleninizmo<br />

teoretikus. Sakiau, kad lietuvių tautai teko nelaimė iškęsti bolševikinę<br />

„vergovę", ir džiaugiausi, kad Dievo malone Lietuva išsivadavo nuo

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!