23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

758 <strong>Lietuvos</strong> <strong>vyskupai</strong> <strong>kankiniai</strong> <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> *94<br />

Vilnius<br />

1989 m. vasario 20 d.<br />

NUTARTIS<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR aukščiausiojo teismo teisminė baudžiamųjų bylų kolegija,<br />

susidedanti iš pirmininkaujančio J. BURNEIKIO. narių L. ŽILIENĖS<br />

ir St. ČATRAUSKO, dalyvaujant prokurorui A. KIRIJENKAI, viešame<br />

teisminiame posėdyje priežiūros tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR prokuroro priežiūrinį protestą dėl ypatingojo pasitarimo prie<br />

TSRS valstybės saugumo komiteto 1947 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo:<br />

Mečislovas REINYS, Jeronimo, gim. 1884 m. Madagaskaro km. (Zarasų<br />

raj.), turintis aukštąjį teologinį išsilavinimą, iki suėmimo gyv. Vilniuje,<br />

Pilies g. 8, pagal RTFSR 1926 m. BK 17 str. ir 58-la str., 58-10 str. 2 d. ir<br />

58-11 str. įkalintas aštuoniems metams už tai, kad priklausė (iki 1926 m.)<br />

<strong>Lietuvos</strong> Respublikoje veikiančiai krikščionių demokratų partijai ir jos vadovaujančiam<br />

centriniam organui. Vedė aktyvią kovą prieš TSRS - rašė ir<br />

skelbė antitarybinius melagingus straipsnius. Didžiojo Tėvynės karo metais<br />

antitarybiniais straipsniais ir pamokslais kvietė <strong>Lietuvos</strong> gyventojus kovai<br />

prieš TSRS. 1944 m. rugsėjo mėn. dalyvavo <strong>Lietuvos</strong> vyskupų pasitarime,<br />

kuriame svarstė Tarybų valdžiai priešiškus klausimus. 1945 m. įtikinėjo<br />

vyskupą V. BORISEVIČIŲ nebendrauti su valdžios organais.<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR prokuroras, laikydamas, kad M. REINIO veikloje, už<br />

kurią jis buvo kalinamas, nėra nusikaltimų sudėties, numatytų RTFSR<br />

1926 m. BK 17 str. ir 58-la str., 58-10 str. 2 d. ir 58-11 str., prašo panaikinti<br />

ypatingojo pasitarimo nutarimą, o baudžiamąją bylą prieš M. REINĮ nutraukti.<br />

Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, išklausiusi teismo nario pranešimą<br />

ir prokurorą, prašiusį patenkinti paduotą protestą,<br />

nustatė:<br />

Sutinkamai su RTFSR 1926 m. BK 4 str. pagal Tarybų Sąjungos baudžiamuosius<br />

įstatymus atsakė užsieniečiai tik už nusikaltimus, padarytus<br />

jos teritorijoje.<br />

RTFSR 1926 m. BK <strong>Lietuvos</strong> teritorijoje įsigaliojo nuo 1940 m. gruodžio<br />

1 d. Todėl M. REINYS už veikas, padarytas kitos suverenios valstybės<br />

- <strong>Lietuvos</strong> respublikos teritorijoje (iki 1940 m. rugpjūčio 3 d.) neatsakė<br />

pagal RTFSR baudžiamuosius įstatymus, jeigu jos ir būtų nusikalstamos.<br />

Tačiau M. REINIO veika - priklausymas suverenios valstybės Krikščionių

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!