23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*53 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 127<br />

Klausimas kaltin. BORISEVIČIUI: Jus girdėjote kaltinamojo MISE­<br />

VIČIAUS parodymus apie Jūsų ryšius su banditų vadeivomis JAZDAUS-<br />

KU-,,ŠARŪNU" ir KUBILIUMI-,,BALIU“?<br />

Kaltin. BORISEVIČIAUS atsakymas: MISEVIČIAUS parodymus iš<br />

esmės galiu patvirtinti. Mano ryšiai su banditų formuotėmis po to, kai Raudonoji<br />

armija išvadavo Telšius ir apylinkes, pasireiškė tuo, kad aš keletą<br />

kartų buvau susitikęs su banditų formuočių vadais JAZDAUSKU-<br />

„ŠARŪNU” ir KUBILIUMI-„BALIU”. 1945 m. vasario mėnesį į Telšių<br />

kuriją užėjo prieš mane sėdintis kaltinamasis MISEVIČIUS ir papasakojo<br />

man, kaip jį sulaikė NKVD. Patikrinus dokumentus, jis buvo paleistas, tačiau<br />

po to esą jo vėl ėmė ieškoti Tarybų valdžios organai. Todėl jis pradėjęs<br />

slapstytis, iš pradžių Pakutuvėnų kaime, Telšių apskrityje, vėliau KUBI­<br />

LIAUS gaujoje. Be to, MISEVIČIUS paprašė, kad padėčiau jam toliau<br />

slapstytis. Aš pažadėjau jam padėti ir pasiūliau kreiptis į Pašilės parapijos<br />

kleboną GUSTAITĮ, daviau jam GUSTAIČIO adresą ir pažadėjau pats pasikalbėti<br />

šiuo klausimu su GUSTAIČIU, ką vėliau ir padariau. MISEVI­<br />

ČIAUS ir JAZDAUSKO apsilankymo pas mane metu mes kalbėjomės tik<br />

apie materialinę pagalbą jų gaujai ir kaip padėti MISEVIČIUI toliau<br />

slapstytis nuo Tarybų valdžios organų. Atrodo, per pirmą susitikimą aš<br />

JAZDAUSKUI daviau 20-25 kg rūkytos mėsos, kurią buvau gavęs dar<br />

prieš Raudonosios armijos atėjimą iš Lieplaukės parapijos klebono KLO­<br />

VO ir klebono UMBRASO. Po pokalbių pavaišinau JAZDAUSKĄ ir MI­<br />

SEVIČIŲ pusryčiais ir jie išėjo.[...]<br />

Po kelių dienų po pirmo apsilankymo JAZDAUSKAS vėl užėjo pas<br />

mane ir pranešė, kad iš Tirkšlių parapijos klebono kunigo KIELOS jis gavo<br />

produktų gaujai, tačiau kiek, nesakė. Daugiau šio susitikimo metu mes su<br />

JAZDAUSKU apie nieką nesikalbėjome, nes pas mane buvo daug lankytojų.<br />

Trečią ir paskutinį kartą su JAZDAUSKU buvau susitikęs maždaug<br />

1945 m. balandžio mėnesį. Jis atėjo pas mane ir pranešė, kad visi jo gaujos<br />

dalyviai suimti, jis likęs vienas. Prašė įdarbinti jį zakristijonu ir išrašyti pažymą<br />

apie tai, kurią jis galėtų pristatyti į karinį komisariatą, kad būtų atleistas<br />

nuo šaukimo į armiją. Į tai JAZDAUSKUI atsakiau, kad aš skiriu tik

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!