23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*21 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 259<br />

1936 m. pavasarį grįžau į Lietuvą, į Kauną, ir buvau paskirtas Šv. Mikalojaus<br />

bažnyčios rektoriumi. Nuo 1940 m. gegužės iki Tarybų valdžios<br />

įvedimo Lietuvoje arkivyskupo metropolito SKVIRECKO skyrimu ėjau<br />

vyriausiojo <strong>Lietuvos</strong> kariuomenės kapeliono pareigas, o po to vėl buvau Šv.<br />

Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. 1943 m. balandžio mėn., po vyskupo<br />

KUKTOS mirties, popiežiaus buvau paskirtas Kaišiadorių vyskupijos vyskupu<br />

ir šiame poste buvau iki suėmimo.<br />

KLAUSIMAS: Nuo kada jūs atvirai pradėjoti naudotis vyskupo titulu?<br />

ATSAKYMAS: Nuo 1933 m. pabaigos, t. y. nuo tada, kai grįžau į Lietuvą.<br />

KLAUSIMAS: Už kokius nuopelnus jūs buvote pašventintas vyskupu?<br />

ATSAKYMAS: Iki pašventinimo vyskupu aš buvau eiliniu kunigu ir jokių<br />

nuopelnų neturėjau. Aš manau, kad mano pašventinimas buvo susijęs su<br />

labai ribotu buvusių Leningrade katalikų kunigų, kurie galėtų turėti vyskupo<br />

titulą, pasirinkimu.<br />

KLAUSIMAS: O argi jūs buvote pašventintas vyskupu ne už ypatingus<br />

nuopelnus Vatikanui?<br />

ATSAKYMAS: Dar kartą kartoju, jokių nuopelnų Vatikanui neturėjau.<br />

KLAUSIMAS: Kokioms politinėms partijoms ar organizacijoms jūs priklausėte?<br />

ATSAKYMAS: Politinėms partijoms ir organizacijoms aš niekada nepriklausiau.<br />

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad grįžęs į Lietuvą jūs pradėjote<br />

antitarybinę šmeižikišką kampaniją prieš Tarybų Sąjungą.<br />

ATSAKYMAS: Aš tai neigiu. Aš pamenu, kad 1933 m. žiemą ar 1934 m.<br />

pradžioje vienas korespondentas iš Rygos antitarybiniame laikraštyje paskelbė<br />

straipsnį apie mano gyvenimą Tarybų Sąjungoje, aiškiai šmeižikiško<br />

pobūdžio, tačiau to korespondento aš nepažįstu ir jokio interviu jam nedaviau.<br />

Laikraščio pavadinimo, kuriame buvo skelbtas šis straipsnis, aš dabar<br />

nepamenu. Aš šio straipsnio pats neskaičiau, apie tai man pasakojo pažįstami.<br />

KLAUSIMAS: O argi įvairiuose susirinkimuose jūs nesakėte Tarybų Sąjungą<br />

šmeižiančių kalbų?

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!