23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*22 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 65<br />

PUKYS visa tai man papasakojo dėl to, kad NKGB organai jį išsikvietę<br />

klausinėjo apie asmenis, sušaudytus už komunistinę veiklą, todėl jis baiminosi,<br />

kad jo neįtartų prie to prisidėjus. MISEVIČIUS, pasakodamas, dėl ko<br />

jis slapstosi, taip pat nuogąstavo, kad jį gali apkaltinti dalyvavus sušaudant<br />

LIGANOVO sūnus ir sakė, kad LIGANOVAS, atėjęs pas jį pažymos, teigė,<br />

kad įtaria prisidėjus prie jo sūnų ir žento sušaudymo Plungės kleboną PŪ­<br />

KĮ. Kokiomis aplinkybėmis buvo sušaudyti du LIGANOVO sūnūs ir žentas<br />

ir kaip su tuo buvo susiję PUKYS ir MISEVIČIUS, aš nieko nežinau.<br />

MISEVIČIUS papasakojo man, kad iš pradžių jis slapstėsi Pakutuvėnų<br />

kaime, o vėliau Kubiliaus gaujoje. Prašė manęs padėti jam pasislėpti. Aš<br />

jam pažadėjau padėti ir pasiūliau kreiptis į Pašilės parapijos kleboną kunigą<br />

GUSTAITĮ. Aš daviau jam GUSTAIČIO adresą ir pažadėjau dėl to su<br />

GUSTAIČIU pats pakalbėti.<br />

KLAUSIMAS: Kodėl Jūs manėte, kad GUSTAITIS slapstys MISEVIČIŲ<br />

ir ką Jūs žinote apie GUSTAIČIO ryšius su banditų formuotėmis ir nacionalistinėmis<br />

organizacijomis?<br />

ATSAKYMAS: GUSTAITĮ aš pažinojau kaip nesavanaudį žmogų, galintį<br />

padėti patekusiam į bėdą. Apie GUSTAIČIO ryšius su banditų formuotėmis<br />

ir nacionalistinėmis organizacijomis aš nieko nežinau.<br />

KLAUSIMAS: Ką MISEVIČIUS Jums papasakojo apie savo veiklą gaujose?<br />

ATSAKYMAS: MISEVIČIUS man tik sakė, kad jis slapstosi gaujose, tačiau<br />

kuo pasireiškia jo veikla gaujose, nieko nepasakojo. Besikalbant su<br />

MISEVIČIUM, į kuriją atėjo JAZDAUSKAS, kuris, anot MISEVIČIAUS,<br />

buvo atvažiavęs su juo į Telšius apsipirkti.<br />

JAZDAUSKAS įsitraukė į mūsų pokalbį, ir jie kartu su MISEVIČIUM<br />

kreipėsi į mane, prašydami padėti gaujoms gauti maisto produktų, pareiškę,<br />

kad jeigu pagalbos nesulauksią, būsią priversti plėšti gyventojus. Aš jiems<br />

atsakiau, kad nenoriu savęs kompromituoti teikdamas pagalbą maistu gaujoms,<br />

tačiau patariau šiuo klausimu pasikalbėti su Tirkšlių parapijos klebonu,<br />

kunigu KIELA 12 , kuris tądien buvo atvykęs į kuriją, todėl pakviečiau<br />

MISEVIČIŲ ir JAZDAUSKĄ pietų.<br />

12 Kun. A. Kiela po vysk. V. Borisevičiaus suėmimo pradėjo slapstytis nuo sovietų saugumo<br />

organų ir pakeitęs pavardę gyveno pas ūkininką Šakių apskrities Žūklių kaime. 1950<br />

m. buvo suimtas ir YP nuteistas 25 metams lagerio.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!