23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*20 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 257<br />

1923 metais OGPU mane suėmė dėl pasipriešinimo vertybių nusavinimui<br />

10 iš Jėzaus Širdies bažnyčios ir dėl to, kad nepasirašiau sutarties dėl<br />

bažnyčios nuomos, ir nuteisė mane trejiems metams kalėjimo. Bausmę atlikau<br />

Sokolnikų kalėjime Maskvoje. Iš kalėjimo buvau paleistas anksčiau<br />

laiko.<br />

Nuo 1925 iki 1929 metu vėl buvau Jėzaus Širdies bažnyčios klebonu.<br />

1923 metų vasario pradžioje 11 Leningrado apaštalinio vikariato vyskupas<br />

Anatolijus MALECKIS 12 , su popiežiaus (PIJAUS XI) pritarimu, slapta pašventino<br />

mane vyskupu, atvirai vyskupo titulo Leningrade aš nenaudojau.<br />

1929 m. lapkričio mėnesį OGPU organų aš buvau suimtas už antitarybinę<br />

veiklą ir špionažą ir nuteistas 10 m. PDS, bausmę atlikti buvau pasiųstas<br />

į Solovkų salų stovyklas. Kas konkrečiai mano byloje buvo nustatyta, aš<br />

nepamenu, tik pamenu, kad mane kaltino špionažu Prancūzijai, Lenkijai ir<br />

Lietuvai. Kaltas pagal man pateiktą kaltinimą aš neprisipažinau, nes antitarybine<br />

veikla ir špionažu neužsiėmiau. Būnant Solovkuose, 1933 m. mane<br />

vėl teisė ir paskyrė vienerius metus bausmės stovykloje. Už ką mane nuteisė,<br />

nežinau. 1933 m. spalio mėnesį, kartu su kitais 16 kalinių aš buvau iškeistas<br />

į politinius kalinius, buvusius Lietuvoje, ir tais pačiais metais grįžau<br />

į Lietuvą. Iki 1934 m. pavasario aš ilsėjausi gyvendamas Kaune, o po to<br />

išvykau į Romą, kur išbuvau apie mėnesį. Būdamas Romoje buvau audiencijoje<br />

pas popiežių (PIJŲ XI), kuri truko ne ilgiau, kaip 15-20 minučių.<br />

Popiežius mane palaimino ir atminimui padovanojo medalioną su savo portretu.<br />

Grįžęs iš Romos į Kauną, 1934 m. rudenį lietuvių, gyvenančių Amerikoje,<br />

kvietimu aš išvykau į Šiaurės Ameriką, kur gyvenau iki 1936 m. pavasario<br />

įvairiuose miestuose: Čikagoje, Niujorke ir kituose, atlikau apeigas<br />

katalikų bažnyčiose kaip vyskupas svečias. Grįždamas iš Amerikos į Lietuvą,<br />

užvažiavau į Helijono miestą (Egiptas) ir į Palestiną- Šventąją Žemę,<br />

taip pat aplankiau Romą, kur buvau antroje audiencijoje pas popiežių, trukusioje<br />

ne ilgiau, kaip 15 minučių.<br />

10 Vykdytas pagal sovietų valdžios 1922 m. vasario 26 d. dekretą, įsakiusį rekvizuoti vertingus<br />

daiktus (taip pat ir šventus) iš visų religinių konfesijų maldos namų. Tai buvo gelbėjimosi<br />

nuo 1921 m. šalį ištikusio bado priemonė. Pasipriešinimas bažnytinių vertybių nusavinimui<br />

panaudotas ir kaip pretekstas represijoms prieš dvasininkiją. T. Matulionis buvo teisiamas<br />

kartu su Mogiliovo arkivyskupu J. Cieplaku ir dar 13 kitų katalikų kunigų.<br />

11 Iš tikrųjų T. Matulionis vyskupu buvo pašventintas 1929 m.<br />

12 Vysk. A. Maleckis (1861-1935) - lenkas, slapta pašventintas vyskupu popiežiaus pasiuntinio<br />

vysk. D’Herbigny, kuris 1925-1926 m. lankėsi Sovietų Sąjungoje. 1930 m. sovietų<br />

valdžios represuotas, o 1934 m. deportuotas į Lenkiją.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!