23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

PRATARMĖ<br />

Po ilgos pertraukos Lietuvių katalikų mokslo akademija išleidžia naują,<br />

5-ąjį tomą iš serijos Fontes Historiae Lituaniae. Tai pirmas šios serijos tomas,<br />

išleidžiamas jau laisvoje Lietuvoje. Jame pateikiamos trijų sovietmečiu<br />

nukankintų <strong>Lietuvos</strong> vyskupų teisminės bylos.<br />

1990 m. Kovo 11-osios aktu atkūrus <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybę, Atgimimo<br />

emocinė banga atkreipė dėmesį į priespaudos metų kankinius, sudėjusius<br />

savo kraujo ir gyvybės auką ginant žmogaus teises, tikėjime ir Tėvynės<br />

laisvę. Pasirodė nemaža leidinių, kuriuose aptariamos sovietmečio aukų<br />

patirtos kančios - tai atsiminimai, biografiniai žinynai. Jie dažnai pažymėti<br />

Atgimimo, Nepriklausomybės atkūrimo metų jausminio pakilimo antspaudu.<br />

Ypač nelengva tuose rašiniuose atskirti, kokiai kankinių grupei -<br />

Tėvynės laisvės kovotojų ar tikėjimo liudytojų - jie turėtų būti priskirti. O<br />

tai padaryti ypač svarbu, jei norime, kad bent kai kurie iš tų kankinių būrio<br />

Visuotinės Bažnyčios būtų paskelbti šventaisiais. Lengviausia tai galima<br />

konstatuoti kankinių Bažnyčios kunigų ir vyskupų atveju. Todėl jau pačioje<br />

Atgimimo pradžioje buvo kreiptasi į Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo<br />

kongregaciją (Congregatio de Causis Sanctorum), ir buvo gauti leidimai<br />

pradėti beatifikacijos bylą trims <strong>Lietuvos</strong> vyskupams tikėjimo liudytojams-<br />

arkivyskupams Mečislovui Reiniui (1884-1953) ir Teofiliui Matulioniui<br />

(1873-1962) bei vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887-1946).<br />

1994 m. LKMA XVI Suvažiavimo Kaune metu buvo priimta rezoliucija,<br />

kad, norint pagreitinti šių kankinių vyskupų beatifikacijos bylas, LKMA<br />

parengs ir išleis iš sovietinio saugumo (KGB) archyvo jų teismines bylas.<br />

Šiuo leidiniu LKMA vykdo savo įsipareigojimą.<br />

Šis Fontes Historiae Lituaniae tomas pasirodo 2000-aisiais Jubiliejiniais<br />

Šventaisiais metais. Popiežius Jonas Paulius II 1994 m. lapkričio 10 d.<br />

apaštaliniame laiške Trečiajam tūkstantmečiui artėjant kvietė neužmušti<br />

XX amžiaus tikėjimo kankinių ir įpareigojo vietines įvairių kraštų Bažnyčias<br />

šiais žodžiais:„Mūsų amžiuje vėl atsirado kankinių - tai dažnai neįvardyti,<br />

beveik „nežinomi kariai“ kovoje už didį Dievo reiksią. Kiek įmanoma,<br />

jų liudijimas Bažnyčioje neturi būti prarastas. Kaip pasiūlė Konsisto­

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!