23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*59 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 335<br />

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. vasario 4 d.<br />

Tardymas pradėtas 21 valandą<br />

Tardymas baigtas 24 valandą<br />

KLAUSIMAS: Ar buvo tokių atvejų, kad Jus aplankytų pasauliečiai iš Vilniaus<br />

ar Kauno?<br />

ATSAKYMAS: Kiek pamenu, 1945 metais, datos tiksliai neprisimenu, pas<br />

mane Kaišiadoryse buvo dvi moterys - LADYGIENĖ ir JUODIŠIENĖ,<br />

gyvenusios Vilniuje, ir kokius trejetą kartų pas mane buvo ŽOSTAUTAI­<br />

TĖ iš Kauno.<br />

KLAUSIMAS: Kas tokios yra LADYGIENĖ, JUODIŠIENĖ ir ZOŠTAU­<br />

TAITĖ, kur su jomis susipažinote ir kokiu tikslu jos lankė Jus?<br />

ATSAKYMAS: Su LADYGIENE, vardo ir tėvo vardo nežinau, apie 50<br />

metų, susipažinau Vilniuje apie 1944 metus, kai dalyvavau vyskupo REI­<br />

NIO šešiasdešimtmečio minėjime. Jos vyro giminaitis kunigas LADYGA<br />

iki 1933 metų gyveno Tarybų Sąjungoje, dirbo kunigu Žitomiro vyskupijoje.<br />

Buvo Tarybų valdžios organų areštuotas, dėl ko, nežinau, o 1933 metais<br />

kartu su manimi buvo iškeistas į politinius kalinius iš <strong>Lietuvos</strong>. 1937 ar<br />

1938 metais LADYGA mirė. Kur LADYGIENĖ dirbo ir ką veikė anksčiau<br />

ir dabar, nežinau, artimai su ja pažįstamas nebuvau.<br />

Su JUODIŠIENE, vardo ir tėvo vardo nežinau, apie 45-50 metų, susipažinau<br />

apie 1944 metus, kai dalyvavau vyskupo REINIO šešiasdešimtmečio<br />

minėjime. JUODIŠIENĖS profesija man nežinoma, kąji dirbo ir dirba,<br />

aš taip pat nežinau, tik žinau, kad ji gyvena Vilniuje, adreso nežinau.<br />

Su ZOŠTAUTAITE, vardo ir tėvo vardo nežinau, apie 50 metų, susipažinau<br />

apie 1937 metus Kaune, tuo metu ji buvo moterų amatų mokyklos,<br />

įsteigtos prie „Kūdikėlio Jėzaus“ draugijos, vedėja. Paskutiniu metu ZOŠ­<br />

TAUTAITĖ, atrodo, dirbo dėstytoja Pedagoginiame institute Vilniuje ar<br />

Kaune.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!