23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*16 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 605<br />

Suimtojo Mečislovo REINIO, Jeronimo s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

KLAUSIMAS: Papasakokite apie savo politinę veiklą.<br />

1947 m. birželio 13 d.<br />

Tardymas pradėtas 10 val.<br />

Tardymas baigtas 17 val.<br />

ATSAKYMAS: Mano politinė veikla tęsėsi nuo 1917 iki 1926 m.<br />

1917 m., aktyvių Vilniaus katalikų būrelio, kuriam vadovavo agronomas<br />

STULGINSKIS, pavedimu aš kartu su kunigu ČIBIRU ir vienu lietuviu<br />

inteligentu, kurio pavardės neprisimenu, parengėme Krikščionių demokratų<br />

partijos programą 7 . Rengdami programą naudojomės įvairių kitų<br />

partijų programomis.<br />

Po to programa buvo pateikta aktyviems Vilniaus katalikų būrelio nariams<br />

apsvarstyti ir jie ją patvirtino.<br />

1917 m. lietuvių konferencijoje, pertraukose tarp posėdžių, kieno<br />

iniciatyva neprisimenu, buvo sukviestas visų norinčių pasitarimas ir jiems<br />

perskaityta krikščionių demokratų partijos programa. Čia pat visi norintys<br />

galėjo įstoti į šią partiją. Šiame pasitarime buvo išrinktas Krikščionių demokratų<br />

partijos Centro komitetas, kurio nariu tapau ir aš. Kitų jo narių<br />

neprisimenu.<br />

KLAUSIMAS: Kuo pasireiškė Jūsų veikla Krikščionių demokratų partijoje?<br />

ATSAKYMAS: Nuo 1917 m. rugsėjo iki 1918 m. pabaigos ir nuo 1922 iki<br />

1926 m. aš buvau Krikščionių demokratų partijos CK narys, o 1926 m. išstojau<br />

iš partijos.<br />

Mano praktinė veikla krikščionių demokratų partijoje pasireiškė tuo, kad aš<br />

dalyvavau Centro komiteto posėdžiuose ir savo patarimais padėjau įgyvendinti<br />

šios partijos nuostatas. Partijos CK pavedimu skaičiau paskaitas krikščionių<br />

demokratų partijos narių susirinkimuose Kaune, Marijampolėje, Kelmėje. Rašiau<br />

straipsnius spaudai, kuriuose populiarinau kai kuriuos partijos sumanymus.<br />

Jų turinio dabar neprisimenu, tačiau rašiau juos savo iniciatyva.<br />

7 Tai nebuvo galutinė LK.DP programa. Kun. Kristupas Čibiras (1888-1942) - Vilniaus<br />

krašto visuomenės veikėjas; Aleksandras Stulginskis (1885-1969) - pirmasis <strong>Lietuvos</strong><br />

prezidentas. Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!