23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*16 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 53<br />

1943 m. vasarą okupantai vokiečiai, norėdami patraukti lietuvių simpatijas,<br />

nutarė surengti lietuvių konferenciją, kurioje turėjo būti išrinktas<br />

pseudovyriausybinis organas - Taryba, tokiu būdu norint sudaryti regimybę,<br />

kad Lietuvoje egzistuoja sava vyriausybė. Vyr. tarėjas KUBILIŪNAS<br />

ta proga parengė kreipimąsi, kuriame buvo kviečiama palaikyti šį sumanymą,<br />

ir siūlė jį pasirašyti kai kuriems žymiems lietuviams, taip pat išsiuntinėjo<br />

kvietimus į konferenciją žymiems ir autoritetingiems asmenims, tarp<br />

jų visiems kunigams.<br />

Kartu su KUBILIŪNU ir kitais tarėjais šį kreipimąsi pasirašė ir vyskupas<br />

BRIZGYS. Dauguma Telšių vyskupijos kunigų, gavusių kvietimus į šią<br />

konferenciją, vykusią 1943 m. vasarą Kaune, nevyko, nors kai kurie kunigai,<br />

pamatę, kad KUBILIŪNO kreipimąsi pasirašė vyskupas BRIZGYS,<br />

dalyvavo konferencijoje. Kun. STEPONAVIČIUS 9 iš Zarasų buvo išrinktas<br />

minėtos Tarybos nariu.<br />

Iš Telšių vyskupijos šioje konferencijoje dalyvavo tik 2 kunigai: BER­<br />

NOTAS, šiuo metu gyvenantis Pievėnų k., Mažeikių apskrityje, ir RAD­<br />

VILAS (miręs). O iš viso šioje konferencijoje dalyvavo 18 kunigų, kurių<br />

išvardyti aš negaliu, nes jie buvo iš kitų vyskupijų.<br />

KLAUSIMAS: Kokie buvo Jūsų ryšiai su nacionalistinėmis organizacijomis<br />

vokiečių okupacijos metais?<br />

ATSAKYMAS: Vokiečių okupacijos metais aš jokių ryšių su nacionalistinėmis<br />

organizacijomis nepalaikiau.<br />

Tardymas baigtas 3 val. 30 min.<br />

Atsakymai į man pateiktus klausimus pagal mano žodžius surašyti teisingai,<br />

man suprantama rusų kalba; juos perskaičiau. (Vysk. V.BORISEVI­<br />

ČIAUS parašas)<br />

Tardė: TSRS NKGB darbuotojas<br />

papulkininkis ČELNOKOVAS (parašas)<br />

9 Kun. Jonas Steponavičius (1880-1947) - psichologijos daktaras, Zarasų apskrities viršininkas<br />

1943-1944 m. Po karo pasitraukė į Vokietiją. Vokiečių reikalavimu lietuvių savivaldos<br />

organizuota konferencija, raginusi jaunuolius stoti į vokiečių karo tarnybą. Rezistencinės<br />

lietuvių organizacijos pasmerkė jos nutarimus.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!