23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*118 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 453<br />

Vykdydamas MATULIONIO nurodymus aš nuvykau į Panevėžį, kur su<br />

vyskupu PALTAROKU suderinau vyskupų konferencijos laiką ir vietą.<br />

Vyskupas PALTAROKAS pasiūlė vyskupų konferenciją surengti Ukmergėje<br />

1944 metų rugsėjo pradžioje. Kartu vyskupas PALTAROKAS davė<br />

man nurodymą užsukti į Ukmergę ir liepti vietos klebonui DAGILIUI pasiruošti<br />

priimti vyskupus, ką aš ir padariau. Iš Ukmergės aš nuvykau į Kauną<br />

kur informavau prelatą JAKUBAUSKĄ apie numatomą vyskupų pasitarimą<br />

taip pat apie konferencijos datą ir vietą.<br />

Vyskupų konferencija įvyko 1944 metų rugsėjo pradžioje, tačiau aš<br />

pats toje konferencijoje nedalyvavau.<br />

KLAUSIMAS: Kokie klausimai buvo svarstomi vyskupų konferencijoje?<br />

ATSAKYMAS: Iš pokalbio su vyskupu MATULIONIU aš sužinojau, kad<br />

vyskupų konferencijoje buvo svarstomas kunigų seminarijos organizavimo<br />

ir profesorių jai paskyrimo, taip pat kunigų seminarijos išlaikymo klausimai.<br />

Be to, vyskupų konferencijoje buvo svarstomas, religijos dėstymo<br />

klausimas, nes tikybos dėstymas mokyklose buvo uždraustas.<br />

KLAUSIMAS: Kokius nutarimus <strong>vyskupai</strong> priėmė konferencijoje?<br />

ATSAKYMAS: Dėl kunigų seminarijos buvo priimtas nutarimas pradėti<br />

mokslą ir nustatyta mokymo pradžios data. Dėl tikybos dėstymo konferencija<br />

nutarė jaunimą mokyti religijos bažnyčiose. Be šių sprendimų, vyskupų<br />

konferencijoje buvo nutarta kreiptis į vyriausybę su prašymu įvesti armijoje<br />

kapelionų instituciją.<br />

KLAUSIMAS: Kas iš vyskupų dalyvavo konferencijoje Ukmergėje?<br />

ATSAKYMAS: Konferencijoje Ukmergėje dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos<br />

vyskupas MATULIONIS, Panevėžio vyskupijos vyskupas PALTARO­<br />

KAS ir Vilniaus vyskupijos vyskupas REINYS. Iš Kauno vyskupijos konferencijoje<br />

dalyvavo profesorius GRUODIS.<br />

Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai ir<br />

perskaitytas man suprantama rusų kalba.<br />

(S. KIŠKIO parašas)<br />

Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus poskyrio virš.<br />

pav. vyr. leitenantas KISMINAS (parašas)<br />

Tardymo protokolo originalas saugomas tardymo<br />

byloje Nr. 5024.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!