23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*14 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 601<br />

kursuose, po to iki 1922 m. dėsčiau psichologiją, logiką ir kitus dalykus.<br />

1916-1922 m. taip pat dėsčiau filosofiją ir sociologiją Vilniaus kunigų seminarijoje.<br />

1919 m. vasario mėn. Tarybų valdžios organai paėmė mane įkaitu, tų<br />

pačių metų birželio mėnesį buvau iškeistas į politinius kalinius iš Kauno<br />

kalėjimo. Kaip įkaitas buvau kalinamas Vilniaus, Daugpilio ir Smolensko<br />

kalėjimuose.<br />

1922-1940 m. buvau Kauno universiteto psichologijos katedros profesorius.<br />

Nuo 1917 iki 1926 m. aktyviai dalyvavau politinėje veikloje, buvau<br />

krikščionių demokratų partijos narys. Nuo 1925 m. rugsėjo 25 d. iki<br />

1926 m. balandžio 21 d. buvau užsienio reikalų ministru BISTRO 3 vadovaujamoje<br />

<strong>Lietuvos</strong> vyriausybėje.<br />

1926 m. balandžio mėn. popiežius PIJUS XI paskyrė mane tituliniu<br />

vyskupu ir Vilkaviškio vyskupo koadjutoriumi. 1927-1940 m. dalyvavau<br />

Katalikų akcijos 4 veikloje, tačiau vadovaujančių pareigų joje nėjau.<br />

1940 m. birželio mėn. popiežius PIJUS XII paskyrė mane tituliniu arkivyskupu<br />

ir Vilniaus metropolito JALBŽYKOVSKIO 5 padėjėju, o po kiek<br />

laiko gavau įgaliojimus, JALBŽYKOVSKIUI dėl kokių nors aplinkybių<br />

negalint valdyti arkivyskupijos, būti arkivyskupijos apaštaliniu administratorium.<br />

JALBŽYKOVSKIUI išvykus, aš iki suėmimo buvau Vilniaus<br />

arkivyskupijos apaštaliniu administratorium.<br />

KLAUSIMAS: Kur šiuo metu gyvena ir kur dirba Jūsų giminės?<br />

ATSAKYMAS: 1) Tėvas - Jeronimas REINYS mirė 1891 m.<br />

2) Motina - Julijona REINIENĖ mirė 1913 m.<br />

3) Brolis - Izajošius REINYS mirė 1923 m.<br />

3 Leonas Bistras (1890-1971) - žymus <strong>Lietuvos</strong> politikos ir valstybės veikėjas, 1925—<br />

1926 m. - ministras pirmininkas, keliose vyriausybėse švietimo ministras, 1926-1940 m.<br />

LKDP pirmininkas, 1940-1956 m. kalėjo sovietų lageriuose.<br />

4 Katalikų pasauliečių apaštalavimo sąjūdis, kuriam nepriklausomybės metais Lietuvoje<br />

vadovavo Katalikų veikimo centras.<br />

5 Arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis (1876-1955) - Vilniaus arkivyskupiją valdė<br />

nuo 1926 m. 1945 m. sovietų valdžios ištremtas į Lenkiją, gyveno Bialystoke.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!