23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

762 <strong>Lietuvos</strong> <strong>vyskupai</strong> <strong>kankiniai</strong> <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong><br />

1) niekada ir jokios pagalbos pogrindžiui aš neteikiau;<br />

2) neįsakiau ir neraginau kunigų, kad jie remtų pogrindį;<br />

3) už žudymus ir padegimus draudžiama duoti nuodėmių atleidimą;<br />

4) kad liudininkas Kubilius yra vokiečių parašiutininkas, pirmą kartą sužinojau<br />

apklausų metu;<br />

5) mano pasakymas Kubiliui, kad žadėjau padėti materialiai kaliniams ir<br />

besislapstantiems nuo valdžios „kiek tai neprieštaraus teisei ir sąžinei“, tebuvo<br />

kurtuazinis atsakymas išprususiam žmogui (Kubilius, kiek prisimenu,<br />

sakėsi esąs mokytojas); be to, teisė leidžia padėti tik esantiems kalėjimuose,<br />

o ne pogrindžiui, vadinasi, aš kalbėjau tik apie kalinius. Su kitais prašytojais<br />

aš kategoriškai atsisakydavau svarstyti politinius klausimus. Skųsti tokius<br />

prašytojus milicijai - nesuderinama su mano padėtimi.<br />

6) Kubiliaus kalbos apie politinius įvykius ir išvada, kad esą pasibaigus<br />

karui gali kilti naujas karas, - nuomonė girdėta mitinge (?). Ar aš pritariau<br />

tokiai išvadai, neprisimenu. Apklausos metu aš norėjau tai paminėti, tačiau<br />

pamiršau.<br />

Dėl mano „antitarybinės veiklos", kitaip sakant, dėl 1943 m. rugpjūčio<br />

8 d. ganytojiško laiško, man buvo daromas moralinis spaudimas, kad aš<br />

pranešinėčiau apie politines mane supančių žmonių nuotaikas ir taip išpirkčiau<br />

savo kaltę. 1945 m. gruodžio 23 d. man buvo įsakyta parašyti politines<br />

charakteristikas apie artimiausius savo bendradarbius. Aš įvykdžiau šį reikalavimą<br />

ir parašiau politinę charakteristiką apie penkis savo bendradarbius.<br />

Pagal man žinomus faktus aš padariau išvadą, kad visi jie lojalūs<br />

TSRS valdžiai. Dėl to man buvo išreikštas nepasitikėjimas.<br />

Po to, ką aš išgyvenau paskutinėmis dienomis, Šv. Jono Evangelijoje<br />

(10,11) perskaityti Atpirkėjo žodžiai: „Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“,<br />

mane giliai sukrėtė. Dėl to aš pareiškiu, kad įskundimai visiškai nesuderinami<br />

nei su mano titulu, nei su pareigomis, nei su sąžine ir tai daryti<br />

kategoriškai atsisakau. Jei aš nusikaltau, turiu pats išpirkti savo kaltę, o ne<br />

kas nors kitas už mane. To reikalauja mano religija.<br />

Telšiai, 1946 m. sausio 3 d.<br />

Telšių vyskupas V. Borisevičius

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!