23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*13 vysk. v. borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 47<br />

Aš taip pat dalyvavau svarstant šį Tarybų valdžios požiūrį, pasirašiau<br />

memorandumą ir kitų vyskupų pavedimu kartu su vyskupu KUKTA (miręs)<br />

įteikėme <strong>Lietuvos</strong> TSR Liaudies komisarų tarybos pirmininkui, o jo<br />

vertimą į rusų kalbą POZDNIAKOVUI 7 . Memorandumo projektą parengė<br />

vyskupas BRIZGYS (1944 m. artinantis Raudonajai armijai išvyko į Vokietiją).<br />

KLAUSIMAS: Kas dar, be Jūsų, SKVIRECKO, KUKTOS ir BRIZGIO,<br />

dalyvavo svarstant ir pasirašant šį memorandumą?<br />

ATSAKYMAS: Be manęs, SKVIRECKO, KUKTOS ir BRIZGIO, dalyvavo<br />

svarstant ir pasirašė šį memorandumą: Panevėžio vyskupas PALTA­<br />

ROKAS, vyskupas STAUGAITIS (miręs), Vilkaviškio vyskupas KARO­<br />

SAS, vyskupas PADOLSKIS (1944 m. artinantis Raudonajai armijai išvyko<br />

į Vokietiją) ir Vilniaus arkivyskupas REINYS.<br />

KLAUSIMAS: Ką Jūs dar žinote apie priešišką Tarybų Sąjungai veiklą<br />

asmenų, dalyvavusių svarstant ir pasirašant memorandumą?<br />

ATSAKYMAS: Be to, apie priešišką Tarybų Sąjungai veiklą asmenų, dalyvavusių<br />

svarstant ir pasirašant memorandumą, žinau tik tai, kad Kauno<br />

arkivyskupas SKVIRECKAS, vokiečių okupacijos pradžioje lietuvių kalba<br />

leistame vokiečių laikraštyje „Ateitis“ paskelbė kažkokį politinį atsišaukimą<br />

į tikinčiuosius, kurio tikslaus turinio dabar neprisimenu 8 .<br />

KLAUSIMAS: Mūsų nuomone, Jūsų teiginys, kad Jūs esą daugiau nieko<br />

nežinote apie šių asmenų priešišką Tarybų Sąjungai veiklą, neatitinka tikrovės.<br />

Ar Jūs tai pripažįstate?<br />

ATSAKYMAS: Ne, aš to nepripažįstu. Aš sakau tiesą.<br />

KLAUSIMAS: Kuo pasireiškė Jūsų priešiška Tarybų Sąjungai veikla vokiečių<br />

okupacijos metais?<br />

7 Nikolajus Pozdniakovas (1900-1948) nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d. iki 1941 m. birželio<br />

22 d. buvo SSRS LKT ir VKP(b) CK Įgaliotinis <strong>Lietuvos</strong> SSR.<br />

8 Vysk. V. Borisevičius turbūt kalba apie 1941 m. liepos pradžioje paskelbtą Kauno arkivyskupijos<br />

vyresnybės kreipimąsi per radiją Brangūs tautiečiai, kuriame vokiečių armijai<br />

buvo dėkojama už išlaisvinimą nuo bolševikų.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!