23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

66 <strong>Lietuvos</strong> <strong>vyskupai</strong> <strong>kankiniai</strong> <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> *23<br />

МИСЯВИЧУС и ЕЗДАУСКАС тут же уединились с ксендзом KEЛA.<br />

О чем они говорили, я не знаю, но потом, уже за обедом, ЕЗДАУСКАС<br />

сказал, что KEЛA обещал оказать бандам необходимую помощь. О чем<br />

мы говорили во время обеда, я сейчас не помню, а после обеда они<br />

уехали из Тельшай к себе.<br />

ВОПРОС: Кто такой ЕЗДАУСКАС?<br />

ОТВЕТ: ЕЗДАУСКАС примерно 30 лет, ранее служил офицером<br />

литовской армии, но какое имел звание, я не знаю. До этой встречи я с<br />

ЕЗДАУСКАС знаком совершенно не был и встретился с ним в первый<br />

раз. Какую роль ЕЗДАУСКАС играл в бандах, где работал и проживал,<br />

я не знаю. После этой встречи со мной он некоторое время проживал у<br />

настоятеля Леплаукского прихода, ксендза НАШЛЕНАС. При встрече<br />

со мной в последний раз он заявил, что все его друзья арестованы и<br />

ему тоже надо “ликвидироваться”. Где он находится в настоящее<br />

время, я не знаю, но предполагаю, что где то скрывается.<br />

ВОПРОС: Кто такой КЕЛА?<br />

ОТВЕТ: Настоятель Тиркшляйского прихода, ксендз КЕЛА Антанас<br />

40 лет, маленького роста, худощавый, шатен, уроженец какого то<br />

местечка Паневежской епархии. Когда я рекомендовал МИСЯВИЧУ-<br />

СУ и ЕЗДАУСКАСУ посоветоватся с КЕЛА по вопросу об оказании<br />

помощи бандам продуктами, я КЕЛА тут же сказал: “Вот ЕЗДАУС­<br />

КАС хочет с Вами поговорить”. Но по какому вопросу, я не говорил.<br />

При одной из последних встреч КЕЛА мне рассказал, что он оказал<br />

помощь бандам продуктами, но когда и какую, не говорил. В чем еще<br />

заключается связь КЕЛА с бандами, я не знаю. Осенью 1945 года<br />

КЕЛА скрылся из Тиркшляйского прихода. Почему он скрылся и где<br />

находится в настоящее время мне не известно.<br />

ВОПРОС: Вы говорили ГУСТАЙТИСУ, чтобы он скрыл у себя<br />

МИСЯВИЧУСА?<br />

ОТВЕТ: Да, говорил. Сразу после своего обещания МИСЯВИЧУСУ<br />

поговорить с ГУСТАЙТИСОМ я написал ГУСТАЙТИСУ письмо, в<br />

котором просил его приехать в курию. Когда он приехал, я обратился к<br />

нему с просьбой принять у себя МИСЯВИЧУСА. Он обещал это<br />

сделать и после этого МИСЯВИЧУС жил у ГУСТАЙТИСА, сначала в<br />

Пашилском приходе, а с апреля 1945 года до их ареста в Калтиненай,<br />

куда ГУСТАИТИС был переведен настоятелем.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!