Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

*51 Vysk. V. Borisevičius sovietiniame teisme 123
„ŠARŪNU“, kuriam smulkiai papasakojau apie save. Po dienos ar dviejų į
štabą atvyko KUBILIUS ir PETKUS. KUBILIUI aš taip pat papasakojau
apie save.
Kubiliaus štabe, maždaug 1945 m. kovo 6 ar 7 d., aš įsigijau fiktyvų
asmens liudijimą. Štabe aš mačiau radijo siųstuvą, su kuriuo rytais KUBI­
LIUS ir JAZDAUSKAS išeidavo iš štabo, tačiau kur, nežinau, greičiausiai
perduoti žinių savo vadovybei užsienyje. Būnant štabe, JAZDAUSKAS
manęs paprašė, kad supažindinčiau jį su Telšių vyskupijos vyskupu, t. y. su
kaltinamuoju BORISEVIČIUMI, su kuriuo jis norėjo susitarti dėl materialinės
paramos gaujai. Aš sutikau ir, atrodo, 1945 m. vasario 28 d. mes su
JAZDAUSKU nuvykome į Telšius, pas BORISEVICIŲ.
Iš pradžių pas BORISEVIČIŲ užėjau aš vienas ir pasakiau, kad su juo
nori pasikalbėti vienas iš banditų vadų JAZDAUSKAS - „ŠARŪNAS“.
BORISEVIČIUS sutiko priimti JAZDAUSKĄ, kuris vėliau atėjo pas BO­
RISEVIČIŲ ir susipažinęs man girdint išdėstė savo prašymą dėl materialinės
pagalbos jų gaujai ir dėl galimybės jam kur nors apsigyventi. BORI­
SEVIČIUS konkretaus atsakymo nedavė, tačiau pažadėjo apgyvendinti
JAZDAUSKĄ pas vieną iš jam pavaldžių klebonų ir organizuoti jų gaujai
materialinę pagalbą. BORISEVIČIUS taip pat pažadėjo susitarti su kuriuo
nors iš savo klebonų ir apgyvendinti pas juos mane. Po pokalbio BORISE­
VIČIUS mane ir JAZDAUSKĄ pavaišino pusryčiais. Be to, man asmeniškai
davė gabalą kiaulienos kumpio, svėrusį apie 3 kg. Tada mes grįžome į
gaujos štabą.
Analogišką susitikimą su BORISEVIČIUMI aš suorganizavau ir KU­
BILIUI. Tai buvo 1945 m. kovo 6 ar 7 d. [...]. KUBILIUS papasakojo BO­
RISEVIČIUI, kad jis yra „Vanagų“ gaujos vadas ir atvyko prašyti, kad
vyskupas padėtų jo gaujai maisto produktais. Išklausęs KUBILIŲ, BORI­
SEVIČIUS, atjausdamas jį, pažadėjo organizuoti maisto produktų rinkimą
per jam pavaldžius kunigus. BORISEVIČIUS su KUBILIUM susitarė, kad
šis po kelių dienų vėl atvyktų sužinoti, kaip sekėsi organizuoti maisto produktų
rinkimą gaujai. Man BORISEVIČIUS sakė nebegrįžti į gaują, o pasilikti
pas jį, iš kur aš turėjau vykti gyventi pas jam pavaldų kunigą GUS­
TAITĮ. Po šių pokalbių KUBILIUS vėl išvyko į gaują, o aš pasilikau pas
BORISEVICIŲ. Netrukus atėjo GUSTAITIS, kuris, prašomas BORISE­
VIČIAUS, sutiko mane priimti ir mes išvykome pas jį į Pašilės miestelį,
Raseinių apskrityje. Ten aš slapsčiausi apie mėnesį. Vėliau GUSTAITIS
buvo perkeltas į Kaltinėnus, Tauragės apskrityje. Ten aš pas jį slapsčiausi
iki 1945 m. rugsėjo pabaigos, o po to iki 1946 m sausio 17 d. aš gyvenau
pas GUSTATĮ nelegaliai Viešvėnuose, Telšių apskrityje.