23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*51 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 123<br />

„ŠARŪNU“, kuriam smulkiai papasakojau apie save. Po dienos ar dviejų į<br />

štabą atvyko KUBILIUS ir PETKUS. KUBILIUI aš taip pat papasakojau<br />

apie save.<br />

Kubiliaus štabe, maždaug 1945 m. kovo 6 ar 7 d., aš įsigijau fiktyvų<br />

asmens liudijimą. Štabe aš mačiau radijo siųstuvą, su kuriuo rytais KUBI­<br />

LIUS ir JAZDAUSKAS išeidavo iš štabo, tačiau kur, nežinau, greičiausiai<br />

perduoti žinių savo vadovybei užsienyje. Būnant štabe, JAZDAUSKAS<br />

manęs paprašė, kad supažindinčiau jį su Telšių vyskupijos vyskupu, t. y. su<br />

kaltinamuoju BORISEVIČIUMI, su kuriuo jis norėjo susitarti dėl materialinės<br />

paramos gaujai. Aš sutikau ir, atrodo, 1945 m. vasario 28 d. mes su<br />

JAZDAUSKU nuvykome į Telšius, pas BORISEVICIŲ.<br />

Iš pradžių pas BORISEVIČIŲ užėjau aš vienas ir pasakiau, kad su juo<br />

nori pasikalbėti vienas iš banditų vadų JAZDAUSKAS - „ŠARŪNAS“.<br />

BORISEVIČIUS sutiko priimti JAZDAUSKĄ, kuris vėliau atėjo pas BO­<br />

RISEVIČIŲ ir susipažinęs man girdint išdėstė savo prašymą dėl materialinės<br />

pagalbos jų gaujai ir dėl galimybės jam kur nors apsigyventi. BORI­<br />

SEVIČIUS konkretaus atsakymo nedavė, tačiau pažadėjo apgyvendinti<br />

JAZDAUSKĄ pas vieną iš jam pavaldžių klebonų ir organizuoti jų gaujai<br />

materialinę pagalbą. BORISEVIČIUS taip pat pažadėjo susitarti su kuriuo<br />

nors iš savo klebonų ir apgyvendinti pas juos mane. Po pokalbio BORISE­<br />

VIČIUS mane ir JAZDAUSKĄ pavaišino pusryčiais. Be to, man asmeniškai<br />

davė gabalą kiaulienos kumpio, svėrusį apie 3 kg. Tada mes grįžome į<br />

gaujos štabą.<br />

Analogišką susitikimą su BORISEVIČIUMI aš suorganizavau ir KU­<br />

BILIUI. Tai buvo 1945 m. kovo 6 ar 7 d. [...]. KUBILIUS papasakojo BO­<br />

RISEVIČIUI, kad jis yra „Vanagų“ gaujos vadas ir atvyko prašyti, kad<br />

vyskupas padėtų jo gaujai maisto produktais. Išklausęs KUBILIŲ, BORI­<br />

SEVIČIUS, atjausdamas jį, pažadėjo organizuoti maisto produktų rinkimą<br />

per jam pavaldžius kunigus. BORISEVIČIUS su KUBILIUM susitarė, kad<br />

šis po kelių dienų vėl atvyktų sužinoti, kaip sekėsi organizuoti maisto produktų<br />

rinkimą gaujai. Man BORISEVIČIUS sakė nebegrįžti į gaują, o pasilikti<br />

pas jį, iš kur aš turėjau vykti gyventi pas jam pavaldų kunigą GUS­<br />

TAITĮ. Po šių pokalbių KUBILIUS vėl išvyko į gaują, o aš pasilikau pas<br />

BORISEVICIŲ. Netrukus atėjo GUSTAITIS, kuris, prašomas BORISE­<br />

VIČIAUS, sutiko mane priimti ir mes išvykome pas jį į Pašilės miestelį,<br />

Raseinių apskrityje. Ten aš slapsčiausi apie mėnesį. Vėliau GUSTAITIS<br />

buvo perkeltas į Kaltinėnus, Tauragės apskrityje. Ten aš pas jį slapsčiausi<br />

iki 1945 m. rugsėjo pabaigos, o po to iki 1946 m sausio 17 d. aš gyvenau<br />

pas GUSTATĮ nelegaliai Viešvėnuose, Telšių apskrityje.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!