23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*93 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 207<br />

APŽVALGINĖ PAŽYMA<br />

(apie organizaciją „<strong>Lietuvos</strong> laisvės armija Vanagai")<br />

Ginkluota pogrindžio nacionalistinė organizacija „LLA Vanagai" įkurta<br />

1943 metų pabaigoje ir veikė visoje <strong>Lietuvos</strong> teritorijoje.<br />

Visa pogrindžio organizacija vadinosi <strong>Lietuvos</strong> Laisvės Armija, o jos<br />

ginkluotos pajėgos, t. y. veikiantis organizacijos sektorius (būriai, kuopos,<br />

batalionai) buvo vadinamos „Vanagais”.<br />

„LLA Vanagų" organizacinė struktūra buvo tokia:<br />

a) LLA centrinis štabas, kuris vadovavo pogrindžio veiklai visoje <strong>Lietuvos</strong><br />

teritorijoje, buvo įsikūręs Kaune;<br />

b) apygardos štabas, jungęs keletą apskričių;<br />

c) apskrities štabas;<br />

d) kiekvienos apskrities valsčiuose buvo formuojami skyriai, būriai,<br />

kuopos ir batalionai, kurių skaičius nebuvo ribotas, priklausomai nuo to,<br />

kiek buvo „LLA Vanagų" narių.<br />

„LLA Vanagų" štabuose buvo tokie skyriai:<br />

a) ryšių;<br />

b) propagandos (leido laikraštį „Į laisvę");<br />

c) žvalgybos;<br />

d) ūkio;<br />

e) diversinė-teroristinė grupė.<br />

„Vanagų" padaliniai buvo organizuojami teritoriniu principu, pagal<br />

„LLA Vanagų" dalyvių gyvenamąją vietą. „Vanagų" vadovybė konspiracijos<br />

tikslu turėjo slapyvardžius, vėliau slapyvardžius gavo visi „Vanagų"<br />

dalyviai. Struktūriniai „Vanagų” padaliniai taip pat turėjo šifruotus pavadinimus.<br />

Telšių apskrities štabas „Voverė" buvo pavaldus apygardos štabui „Sakalas",<br />

kuris buvo dislokuotas Šiauliuose. Šiai apygardai priklausė Telšių,<br />

Šiaulių, Mažeikių ir Kretingos apskritys.<br />

„LLA Vanagų" tikslas buvo nepriklausomos buržuazinės-demokratinės<br />

<strong>Lietuvos</strong> atkūrimas. Dėl to veikla buvo sukoncentruota į žudymą lietuvių,<br />

kurie tarnavo NKVD ir tarybų valdžios organuose, taip pat agituoti prieš<br />

mobilizaciją į Raudonąją armiją ir ūkines bei politines priemones. Jie terorizavo<br />

ir žudė nepatikimus LLA, jų požiūriu, vietos gyventojus. „Vanagai"<br />

buvo ginkluoti įvairių sistemų šautuvais, automatais, rankiniais ir sunkiaisiais<br />

kulkosvaidžiais, granatomis ir kt.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!