23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*91 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 399<br />

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. balandžio 3 d.<br />

Tardymas pradėtas 20 valandą<br />

Tardymas baigtas 3 valandą<br />

KLAUSIMAS: Ar Jūs žinojote, kad kai kurie Jums pavaldūs kunigai turėjo<br />

ryšių su banditų formuotėmis ir teikė jiems pagalbą?<br />

ATSAKYMAS: Taip, žinojau.<br />

KLAUSIMAS: Pasakykite pavardes kunigų, apie kuriuos jūs žinojote, kad<br />

jie palaiko ryšius su banditais.<br />

ATSAKYMAS: Aš žinojau, kad ryšius su banditais palaiko:<br />

1) Gegužinės miestelio, Kaišiadorių apskrityje, bažnyčios klebonas-<br />

Steponas RUDŽIONIS;<br />

2) Nedzingės miestelio, Alytaus apskrityje, bažnyčios klebonas - NE­<br />

CIUNSKAS;<br />

3) Čiobiškio miestelio, Ukmergės apskrityje, bažnyčios klebonas-<br />

Liudvikas PUZONAS;<br />

4) Krivonių kaimo, Kaišiadorių apskrityje, bažnyčios klebonas - Adolfas<br />

STAŠEVIČIUS.<br />

KLAUSIMAS: Iš kur Jūs žinojote, kad minėti asmenys turėjo ryšių su banditais<br />

ir kokio pobūdžio buvo šis ryšys?<br />

ATSAKYMAS: 1945 metų pabaigoje ar 1946 metų pradžioje, tiksliai neprisimenu,<br />

tačiau tai buvo žiemą į Kaišiadorių kuriją atvyko kunigas Adolfas<br />

STAŠEVIČIUS. Dėl ko jis buvo atvykęs į kuriją dabar neprisimenu.<br />

Priimamajame tarp manęs ir STAŠEVIČIAUS įvykusio pokalbio metu jis<br />

man pranešė, kad vieną kartą kai jis lankėsi pas ligonį iš RUDŽIONIO parapijos,<br />

pasikalbėjęs su ligoniu ir kitais žmonėmis to ligonio namuose, suprato,<br />

kad RUDŽIONIS palaiko ryšius su banditų formuote ir kad jis ne tik<br />

turi ryšių, bet netgi užima vadovaujamą padėtį, kaip jis pasakė - turi karininko<br />

laipsnį.<br />

Ką man dar STAŠEVIČIUS pasakojo apie RUDŽIONĮ, dabar nebeprisimenu.<br />

Po šio pokalbio su STAŠEVIČIUM aš po kurio laiko pasikviečiau<br />

pas save RUDŽIONĮ.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!