23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*7 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 35<br />

Kaltinamojo Vincento BORISEVIČIAUS, Augustino s.<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1946 m. vasario 9 d. Tardymas pradėtas 22 val. 50 min.<br />

Tardymas baigtas 17 val.<br />

KLAUSIMAS: Kokias kalbas mokate?<br />

ATSAKYMAS: Aš moku lietuvių, rusų, vokiečių, lotynų ir lenkų kalbas.]<br />

KLAUSIMAS: Ar galite duoti parodymus rusų kalba, ar reikalingas vertėjas?<br />

ATSAKYMAS: Šnekamąją rusų kalba moku, galiu rusiškai skaityti ir rašyti,<br />

todėl duodamas parodymus visiškai galiu išsiversti be vertėjo.<br />

KLAUSIMAS: Papasakokite išsamiai savo autobiografiją.<br />

ATSAKYMAS: Gimiau 1887 m. Bebrininkų kaime, Vilkaviškio apskrityje,<br />

ūkininko šeimoje. Tėvas ūkininkavo, turėjo 30 ha žemės, 4 karves, 4 arklius,<br />

reikiamus ūkinius pastatus ir kt. 1893-1897 m. aš mokiausi Šunskų<br />

pradinėje mokykloje, Marijampolės apskrityje, 1897-1903 m. gimnazijoje<br />

Peterburge, 1903-1909 m. Seinų kunigų seminarijoje, 1909-1913 m. Fribūro<br />

universitete Šveicarijoje. Fribūro universitete aš išklausiau filosofijos<br />

fakulteto kursą ir pabaigiau teologijos fakultetą, gavau teologijos licenciato<br />

laipsnį.<br />

Baigęs Fribūro universitetą, nuo 1913 iki 1915 m. dirbau vikaru Kalvarijoje.<br />

1915 m., kilus karui, aš evakavausi į Minską, kur nuo 1915 iki 1916<br />

m. dirbau kasininku lietuvių pabėgėlių komitete. 1916 m. Mogiliovo metropolitas<br />

arkivyskupas Ceplakas 2 paskyrė mane 10-osios armijos karo<br />

kapelionu, šias pareigas ėjau iki 1917 m. Būdamas karo kapelionu, aš kurį<br />

laiką gyvenau Minske ir dirbau lietuvių pabėgėlių komitete, dalijau nukentėjusiems<br />

nuo karo pašalpas. 1918 m., kai vokiečiai okupavo Minską, aš<br />

nustojau dirbti karo kapelionu ir kurį laiką dėsčiau teologiją Minsko gimnazijoje.<br />

Paskui grįžau į Lietuvą ir nuo 1918 iki 1921 m. dėsčiau teologiją<br />

Marijampolės gimnazijoje. 1922-1926 m. buvau teologijos profesorius<br />

Seinų kunigų seminarijoje, veikusioje Gižų miestelyje, nuo 1926 iki 1927<br />

m. buvau Telšių vyskupijos kurijos kancleriu, nuo 1927 iki 1940 m. buvau<br />

2 Arkivysk. J. Cieplakas (1857-1926) - Mogiliovo arkivyskupas metropolitas. 1923 m.<br />

bolševikų suimtas ir nuteistas sušaudyti, tačiau mirties bausmė vėliau buvo pakeista 20 metų<br />

kalėjimo. 1924 m. paleistas ir ištremtas iš Sovietų Sąjungos.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!