23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*18 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 609<br />

ATSAKYMAS: Katalikų akcijos veikloje aš dalyvavau 1927-1940 m., tačiau<br />

vadovaujančių pareigų joje neturėjau. Kiek aš žinau, tuo metu Katalikų<br />

akcija politinės veiklos nevykdė, o jos nuostatai draudė politinėms partijoms<br />

dalyvauti Katalikų akcijos veikloje.<br />

Apie 1927 m. aš pagal autoriaus ČIVARDĖ knygą „Katalikų akcija“<br />

parengiau tezes apie Kataliku akcijos tikslus ir uždavinius; jų pagrindu buvo<br />

sudarytas šios organizacijos statutas, kurį vėliau patvirtino arkivyskupas<br />

metropolitas SKVIRECKAS.<br />

Pagal šį statutą į Katalikų akcijos sudėtį įėjo: Vyrų sąjunga, Moterų<br />

sąjunga, Ateitininkai, Pavasarininkai ir, atrodo, Angelo Sargo vaikų sąjunga.<br />

Kitos organizacijos ir draugijos į Katalikų akciją neįėjo.<br />

Katalikų akcijos tikslai buvo religinis ir kultūrinis ugdymas, jaunimo<br />

auklėjimas ištikimybės Bažnyčiai ir Tėvynei dvasia; kitų tikslųjį neturėjo.<br />

KLAUSIMAS: Kokioms organizacijoms Jūs dar priklausėte?<br />

ATSAKYMAS: Apie 1927 m. <strong>Lietuvos</strong> katalikiško jaunimo sąjunga Pavasarininkai<br />

pakvietė mane būti jų globėju, taip pat buvau išrinktas Ateitininkų<br />

tarybos nariu. [...] Minėtoms organizacijoms aš teikiau piniginę pagalbą,<br />

jų nariams skaičiau paskaitas, rašiau straipsnius į jų leidžiamus leidinius,<br />

atspindinčius šių organizacijų tikslus ir uždavinius.<br />

KLAUSIMAS: Ar Jūs turėjote apdovanojimų iš buržuazinės <strong>Lietuvos</strong> vyriausybės<br />

ir Vatikano?<br />

ATSAKYMAS: Iš buržuazinės <strong>Lietuvos</strong> vyriausybės apdovanojimų nebuvau<br />

gavęs. 1925 m. popiežius PIJUS XI apdovanojo mane medaliu už dalyvavimą<br />

komisijoje, rengusioje katalikų atstovų iš <strong>Lietuvos</strong> dalyvavimą<br />

jubiliejinių metų iškilmėse Romoje.<br />

Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai; jį perskaičiau.<br />

(Arkivysk. M.REINIO parašas)<br />

Tardė: LTSR MGB Tardymo dalies 1-ojo skyriaus 3-iojo poskyrio virš.<br />

pav. vyr. leitenantas GOLICYNAS (parašas)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!