23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*169 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 555<br />

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui<br />

Klimentui Jefremovičiui VOROŠILOVUI<br />

Teofiliaus MATULIONIO, Jurgio s., g. 1873 m. birželio 22 d.,<br />

gyvenančio Mordovijos ATSR, st. Pot’ma. Zubovo Polianos<br />

invalidų namuose.<br />

Skundas<br />

Vilniaus srities MGB teikimu <strong>Lietuvos</strong> MGB mane nuteisė 7 laisvės<br />

atėmimo metams (buvau suimtas 1946 m. gruodžio 18 d.). Išbuvęs nustatytą<br />

septynerių metų bausmės laiką ir dar būdamas kalėjime aš parašiau pareiškimą<br />

TSRS vidaus reikalų ministerijai, kuriame prašiau leisti man grįžti<br />

į Kauną pas brolį. 1954 m. pavasarį iš TSRS vidaus reikalų ministerijos į<br />

ligoninę, kur aš buvau gydomas, atvyko pulkininkas ir man pasakė, kad<br />

mano prašymas patenkintas ir kad man leista grįžti į tėvynę, pas brolį. Tačiau<br />

tų pačių metų gegužės mėnesio pabaigoje aš iš kalėjimo kažkodėl buvau<br />

išsiųstas į invalidų namus. Tuomet mano brolis ir jo žmona pateikė pareiškimą<br />

leisti jiems mane išlaikyti ir globoti Kaune. Šį kartą Mordovijos<br />

ATSR vidaus reikalų ministerija, o po to ir TSRS vidaus reikalų ministerija<br />

dėl man visai nesuprantamų priežasčių nepagrįstai atmetė šį prašymą, net<br />

nepateikę jokių motyvų dėl neigiamo atsakymo.<br />

Galbūt pagrindinė prašymo atmetimo priežastis tai, kad anksčiau aš<br />

buvau vyskupu. Tokiu atveju tas neigiamas atsakymas prieštarauja partijos<br />

ir valstybės politikai šiuo klausimu ir TSKP CK nutarimui „Dėl mokslinės<br />

ateistinės propagandos tarp gyventojų klaidų" (išspausdintas „Pravdoje 11<br />

lapkričio 11 d.). Aš jau labai senas (man 83 metai)ir sunkiai sergu, todėl<br />

man liko gyventi paskutiniai metai. Nejaugi man negalima leisti grįžti į tėvynę<br />

ir numirti tarp artimų žmonių?<br />

Be to, atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad <strong>Lietuvos</strong> MGB nutarimas, priimtas<br />

Berijos laikais ir pripažįstantis mane kaltu pagal BK 58 str., yra visiškai<br />

nepagrįstas ir neteisėtas. Kai dėl kaltinimo pagal 17-58-la ir 11 str., tai pats<br />

MGB tardytojas, tyręs mano bylą, man sakė, kad kaltė pagal šiuos BK<br />

straipsnius bylos duomenimis neįrodyta ir kad jis nutarė bylą pagal tą dalį<br />

nutraukti. Dėl to <strong>Lietuvos</strong> MGB nutarimas dėl kaltinimo pagal BK 17-58-<br />

la ir 11 str. yra neteisėtas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!