23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*92 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 205<br />

nugaryje dirbo žvalgybos darbą, o surinktas žinias siųsdavo vokiečių žvalgybos<br />

organams per radiją.<br />

Tuo pat metu užmezgė ryšius su LLA banditų formuotėmis ir bandė<br />

suvienyti išsisklaidžiusias gaujas į vieningą sukilėlių gaujų organizaciją.<br />

1945 m. vasarą vadovavo banditų grupei, veikusiai Telšių apskrities Platelių<br />

miškuose. 1945 m. rudenį dalyvavo kuriant sukilėlių gaujų „Žemaičių<br />

legioną" ir tapo šios organizacijos štabo nariu.<br />

1946 m. rugsėjo mėnesį buvo paskirtas „Šatrijos " banditų brigados vadu<br />

ir šias pareigas ėjo iki 1947 m. balandžio mėnesio, kai vėl buvo perkeltas<br />

dirbti į „Žemaičių apygardos 11 štabą kur iš pradžių ėjo ūkio ir propagandos<br />

skyrių viršininko pareigas, o vėliau tapo „Žemaičių apygardos" vado<br />

pavaduotoju. Būdamas banditų formuočių dalyviu ir „Žemaičių apygardos"<br />

štabo nariu, suorganizavo keletą teroristinių aktų prieš vietos gyventojus,<br />

lojaliai nusiteikusius Tarybų valdžios atžvilgiu.[...]<br />

1948 m. balandžio 8 d. TSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu Š.<br />

JAZDAUSKAS už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje gaujoje<br />

ir teroristinę veiklą 25 metams buvo įkalintas Pataisos darbų lageryje.<br />

Š. JAZDAUSKO archyvinėje baudžiamojoje byloje Nr. 36141/3 yra<br />

daug duomenų apie ginkluotos organizacijos LLA veiklą ir jos dalyvius,<br />

veikusius <strong>Lietuvos</strong> TSR Žemaitijoje. Tačiau duomenų apie pagal archyvinę<br />

baudžiamąją bylą Nr. 39419/3 nuteistų V. BORISEVIČIAUS ir kitų tiesioginį<br />

priklausymą ginkluotai nacionalistinei organizacijai LLA ar dalyvavimą<br />

teroro aktuose šioje byloje nėra.<br />

Apžiūra vyko dienos šviesoje, nuo 9 iki 18 val. su pertrauka nuo 13 iki<br />

14 val. Apžiūros protokolas perskaitytas, pastabų dėl apžiūros eigos ir protokolo<br />

surašymo nepateikta.<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR KGB Tardymo skyriaus vyr. tardytojas<br />

justicijos kapitonas A.PAŠKAUSKAS (parašas)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!