23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*87 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 195<br />

Apžiūros protokolas<br />

Vilnius 1989 m. liepos 26 d.<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR KGB Tardymo skyriaus vyr. tardytojas justicijos kapitonas<br />

PAŠKAUSKAS tarnybiniame kabinete Nr. 179 <strong>Lietuvos</strong> TSR BPK 199<br />

ir 200 str. numatyta tvarka, dalyvaujant kviestiniams:<br />

1. Tamarai OBRAZCOVAI, gyv. Vilniuje, Gelvonų g. 17-22;<br />

2. Irinai ŠALKOVSKAJAI, gyv. Vilniuje, Žirmūnų g. 23-65;<br />

vykdydamas tyrimą dėl naujai atsiradusių aplinkybių pagal archyvinę baudžiamąją<br />

bylą Nr. 39419/3, apžiūrėjo archyvinę baudžiamąją bylą Nr.<br />

2831/3, pagal kurią buvo nuteisti I. P. GRAUSLYS ir A. O. ARLAUS­<br />

KAS. [...]<br />

Apžiūros metu nustatyta:<br />

Archyvinę baudžiamąją bylą Nr. 2831/3, pagal kurią buvo nuteisti I. P.<br />

GRAUSLYS ir A. O. ARLAUSKAS, sudaro 116 lapų vienas tomas. Byla<br />

pradėta 1945 10 31, baigta 1945 11 27.<br />

1945 m. spalio 31 d. <strong>Lietuvos</strong> TSR NKGB Telšių apskrities skyrius suėmė<br />

Izidorių GRAUSLĮ, Petro s., gim. 1922 m. Palūščių k., Telšių apskrityje,<br />

lietuvį, nepartinį, TSRS pilietį, nevedusį, turėjusį vidurinį išsilavinimą prieš<br />

suimant dirbusį pradinės mokyklos mokytoju Stirbaičių k., Kretingos apskr.,<br />

gyvenusį ten pat.<br />

1945 m. lapkričio 12 d. pagal tą pačią bylą buvo suimtas Alfonsas AR­<br />

LAUSKAS, Onos s., gim. 1921 m. Kartenos mstl., Kretingos apskr., lietuvis,<br />

nepartinis, TSRS pilietis, nevedęs, prieš suimant dirbęs pradinės mokyklos<br />

mokytoju Gaudučių k. Kretingos apskr., gyvenęs ten pat.<br />

1945 m. lapkričio 27 d. I.GRAUSLIUI ir A. ARLAUSKUI buvo pateikti<br />

kaltinimai pagal RTFSR BK 58-la ir 58-11 str. dėl to, kad jie 1945<br />

m. gegužės pradžioje savanoriškai įstojo į ginkluotą pogrindinę nacionalistinę<br />

organizaciją LLA ir tų pačių metų gegužės 15 d. perėjo į nelegalią padėtį,<br />

slapstėsi Platelių miškuose. Davę priesaiką, jie mokėsi karo dalykų. Po<br />

to jie gavo ginklus ir kaip ginkluoto LLA būrio nariai dalyvavo teroro aktuose<br />

prieš tarybų valdžios atstovus; jų metu buvo nužudytas kaimo tarybos

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!