23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*35 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 643<br />

Kaltinamojo Mečislovo REINIO, Jeronimo s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. liepos 10 d.<br />

Tardymas pradėtas 20 val.<br />

Tardymas baigtas 24 val.<br />

KLAUSIMAS: 1943 m. spalio mėn. <strong>Lietuvos</strong> vyskupų konferencijoje buvo<br />

nutarta 1944 m. birželio mėn. Kaune surengti 2-ąjį tautinį Eucharistinį kongresą.<br />

Šioje konferencijoje dalyvavote ir Jūs. Papasakokite, kodėl buvo<br />

numatyta surengti šį kongresą ir kas buvo jo iniciatorius?<br />

ATSAKYMAS: Gerai neprisimenu, tačiau atrodo, kad 2-ąjį tautinį Eucharistinį<br />

kongresą buvo numatyta surengti dėl to, kad buvo praėję jau dešimt<br />

metų nuo pirmojo kongreso. Šio kongreso iniciatorius, mano manymu, buvo<br />

arkivyskupas metropolitas SKVIRECKAS.<br />

Nuo 1942 m. pabaigos ar 1943 m. pradžios, tiksliai neprisimenu, aš<br />

dalyvavau <strong>Lietuvos</strong> vyskupų konferencijose kaip svečias be sprendžiamojo<br />

balso teisės, nes buvau gavęs Apaštalų sosto nurodymą kad aš, priklausydamas<br />

Vilniaus bažnytinei provincijai, negaliu kaip pilnateisis narys dalyvauti<br />

Kauno bažnytinės provincijos vyskupų konferencijose, tačiau galiu<br />

dalyvauti kaip svečias.<br />

KLAUSIMAS: Kokių politinių tikslų siekė <strong>Lietuvos</strong> <strong>vyskupai</strong> rengdami<br />

2-ąjį tautinį Eucharistinį kongresą?<br />

ATSAKYMAS: Jokių politinių tikslų rengiant kongresą nebuvo siekiama,<br />

tik religinių - pakelti lietuvių tautos moralę ir sustiprinti katalikų tikėjimą.<br />

KLAUSIMAS: Kongreso proga vyskupų konferencija nutarė pasiųsti sveikinimą<br />

PIJUI XII, pasirašytą visų <strong>Lietuvos</strong> katalikų. Koks buvo šio sveikinimo<br />

ir visų <strong>Lietuvos</strong> katalikų parašų rinkimo po juo tikslas?<br />

ATSAKYMAS: Pasiunčiant visų <strong>Lietuvos</strong> katalikų pasirašytą sveikinimą<br />

PIJUI XII buvo siekiama pademonstruoti ištikimybę Bažnyčiai ir jos galvai.<br />

KLAUSIMAS: Ar buvo parengtas sveikinimas PIJUI XII kongreso proga?

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!