23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*125 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 467<br />

Kaltinamojo Prano RAMANAUSKO, Antano s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. kovo 7 d. Vilnius<br />

KLAUSIMAS: Nuo kada Jūs pažįstate Kostą PETRIKĄ?<br />

Tardymas pradėtas 21 val. 30 min.<br />

ATSAKYMAS: Kostą PETRIKĄ aš pažįstu maždaug nuo 1931 metų, iš<br />

pradžių kaip Telšių kunigų seminarijos klieriką, vėliau kaip Telšių vyskupijos<br />

kunigą.<br />

KLAUSIMAS: Kokiose bažnyčiose PETRIKAS dirbo?<br />

ATSAKYMAS: 1946 metais PETRIKAS dirbo Renavo parapijos, Mažeikių<br />

apskrityje, klebonu. Kokiose bažnyčiose dirbo iki tol, pasakyti negaliu,<br />

nes neprisimenu.<br />

KLAUSIMAS: Šioje bažnyčioje jis dirbo ir prieš Jūsų suėmimą?<br />

ATSAKYMAS: 1946 metais, vasarą, datos tiksliai neprisimenu, man leidus.<br />

PETRIKAS turėjo pereiti į kitą vyskupiją.<br />

KLAUSIMAS: Į kurią būtent?<br />

ATSAKYMAS: Vilkaviškio arba Kaišiadorių, tačiau kur jis apsistojo, aš<br />

nežinau, nes nuo to laiko jo daugiau nemačiau.<br />

KLAUSIMAS: Kokios priežastys privertė PETRIKĄ palikti Jums pavaldžią<br />

Telšių vyskupiją ir pereiti į kitą?<br />

ATSAKYMAS: Baimė, kad Tarybų valdžios organai jį gali suimti. Pirmojoje<br />

1946 metų pusėje, datos tiksliai neprisimenu, kunigas Petrikas buvo<br />

suimtas, tačiau kas jį suėmė, nežinau. Apie tai man pranešė dekanas Aleksandras<br />

NARKEVIČIUS. Po to Petriko suėmimo faktą po kurio laiko patvirtino<br />

pas mane atvykusi jo šeimininkė.<br />

KLAUSIMAS: O argi pats PETRIKAS Jums nepasakojo apie suėmimą?<br />

ATSAKYMAS: Taip, pasakojo.<br />

KLAUSIMAS: Kada ir būtent ką?

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!