23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*72 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 165<br />

biuose ragino savo vyskupijos kunigus ir gyventojus aktyviai kovoti prieš<br />

Tarybų valdžią. 1945 m. užmezgė asmeninius ryšius su banditų formuotės<br />

„Žemaičių legionas" vadais KUBILIUMI (nuteistas) ir JAZDAUSKU<br />

(slapstosi), organizavo materialinę pagalbą jų gaujoms (b. 1. 15-88, 90-97,<br />

112-151, 153-166, 181-196, 198-213, 264-289, 319-320).<br />

Šioje byloje kaltinami MISEVIČIUS ir GUSTAITIS kartu su BORI­<br />

SEVIČIUMI dirbo antitarybinį darbą ir padėjo priešo žvalgams užmegzti<br />

radijo ryšį su vokiečių žvalgybos organais. 1945 m. kovo mėnesį MISEVI­<br />

ČIUS supažindino BORISEVICIŲ su banditų vadais KUBILIUMI ir JAZ­<br />

DAUSKU (b. 1. 43-77, 85-88, 90-97, 125-151, 153-166, 181-213, 264-<br />

289).<br />

Kaltinamieji VALICKAITĖ ir KAUŠYS atnešdavo GUSTAIČIUI ir<br />

MISEVIČIUI banditų leidžiamų antitarybinių lapelių. Be to, VALICKAI­<br />

TĖ savo bute suorganizavo GUSTAIČIO susitikimą su nac. pogrindžio dalyviu<br />

ŠARKAUSKU (b. I. 190-196, 198-213, 226-237, 239-242, 253-<br />

258, 260-263, 287-289).<br />

Nustatyti tokie kiekvieno kaltinamojo nusikalstamos veiklos faktai:<br />

1. Vincentas BORISEVIČIUS, būdamas Telšių vyskupijos, į kurią<br />

įeina Telšių, Šiaulių, Tauragės ir Kretingos apskritys, vyskupu, 1940-1941<br />

m., važinėdamas po vyskupiją, sakė antitarybinio turinio pamokslus. Laikė<br />

savo bute ir bažnyčioje antitarybinę literatūrą.<br />

1943 m. BORISEVIČIUS parašė Telšių vyskupijos kunigams ir tikintiesiems<br />

kreipimąsi [ganytojišką laišką], kuriame fašistinės propagandos<br />

dvasia šmeižė tarybinę santvarką ir gąsdino gyventojus, palankius Tarybų<br />

valdžiai. Šį kreipimąsi padauginęs 130 egz. tiražu, BORISEVIČIUS išsiuntinėjo<br />

savo vyskupijos parapijoms, pasiūlęs kunigams perskaityti jį tikintiesiems<br />

vietoj pamokslo (b. 1. 26-42).<br />

1945 m. vasario mėnesį BORISEVIČIUS per savo pažįstamą MISEVI­<br />

ČIŲ užmezgė antitarybinio pobūdžio ryšius su banditų formuotėmis ir savo<br />

namuose Telšiuose ne kartą buvo susitikęs su „Žemaičių legiono" vadais<br />

KUBILIUMI ir JAZDAUSKU, su kuriais aptarė materialinės pagalbos jų<br />

gaujoms ir fiktyvių dokumentų įsigijimo klausimus. Davė JAZDAUSKUI<br />

maisto gaujoms ir rekomendavo dėl materialinės paramos kreiptis į jam<br />

pavaldžius kunigus KIELĄ (slapstosi) ir NAŠLĖNĄ, kurie vėliau tiekė<br />

gaujoms maisto produktus (b. 1. 43-77, 87-88, 90-97, 129-151, 153-166,<br />

264-283).

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!