23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*45 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 663<br />

Kaltinamojo Mečislovo REINIO, Jeronimo s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. rugpjūčio 11d.<br />

Tardymas pradėtas 20 val.<br />

Tardymas baigtas 24 val.<br />

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad Jūs dalyvavote 1944 m. rugsėjo<br />

4 d. Ukmergėje vykusiame nelegaliame vyskupų pasitarime. Papasakokite,<br />

kokie klausimai buvo svarstomi šiame pasitarime ir kas buvo jo iniciatoriumi?<br />

ATSAKYMAS: 1944 m. rugsėjo 4 d. Ukmergėje vykusiame vyskupų pasitarime<br />

aš iš tiesų dalyvavau, tačiau kas buvojo iniciatoriumi, aš nežinau.<br />

Atvykti į pasitarimą mane pakvietė vyskupas MATULIONIS, kurio trumpą<br />

laiškelį man perdavė viena moteris. Jos pavardės ir kur ji gyvena bei dirba,<br />

nežinau.<br />

Pasitarimas vyko Ukmergėje, kunigo DAGILIO bute. Dalyvavo: aš,<br />

REINYS, Kaišiadorių vyskupijos vyskupas MATULIONIS, Panevėžio<br />

vyskupijos vyskupas PALTAROKAS, Kauno kunigų seminarijos rektorius<br />

profesorius GRUODIS. Pasitarimo metu buvo svarstomi šie klausimai:<br />

1) Kauno kunigų seminarijos padėtis;<br />

2) religijos dėstymas <strong>Lietuvos</strong> TSR mokyklose;<br />

3) dėl kapelionų lietuviškuose Raudonosios Armijos daliniuose;<br />

4) katalikų bažnyčios nuostoliai karo metu;<br />

5) dėl Tarybų valdžios nacionalizuotų katalikų bažnyčiai priklausiusių<br />

žemių ir pastatų grąžinimo;<br />

6) vyskupijų centrų išlaikymo tvarka.<br />

KLAUSIMAS: Kas pasiūlė svarstyti Jūsų išvardytus klausimus ir kokie<br />

sprendimai buvo priimti?<br />

ATSAKYMAS: Kauno kunigų seminarijos padėtį apsvarstyti, kiek prisimenu,<br />

pasiūlė profesorius GRUODIS. Buvo pareikštas pageidavimas, kad<br />

Kauno kunigų seminarija darbą pradėtų nuo 1944 m. rugsėjo mėn., numatytos<br />

seminarijos dėstytojų kandidatūros ir rektoriumi paliktas profesorius<br />

GRUODIS. Šie sprendimai nebuvo susiję su Vilniaus arkivyskupija, nes ji<br />

tuo metu dar turėjo savo kunigų seminariją.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!