23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*64 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 149<br />

Po kelių dienų JAZDAUSKAS vėl užėjo pas mane ir pranešė, kad iš<br />

Tirkšlių parapijos klebono kunigo KIELOS jis gavo produktų gaujai, tačiau<br />

kiek, nesakė. JAZDAUSKAS taip pat prašė, kad aš duočiau nurodymą savo<br />

kunigams dėl maisto produktų rinkimo. Nenorėdamas išsiduoti ir susikompromituoti<br />

prieš Tarybų valdžios organus, aš patariau JAZDAUSKUI pačiam<br />

kreiptis į man pavaldžius kunigus šiuo klausimu.<br />

Trečią ir paskutinį kartą su JAZDAUSKU buvau susitikęs maždaug<br />

1945 m. balandžio mėnesį. Jis atėjo pas mane ir pranešė, kad visi jo gaujos<br />

dalyviai suimti, jis likęs vienas. Prašė įdarbinti jį zakristijonu ir išrašyti apie<br />

tai pažymą, kurią jis galėtų pristatyti į karinį komisariatą, kad būtų atleistas<br />

nuo šaukimo į armiją. Žinodamas, kad Lieplaukės klebonas kunigas NAŠ­<br />

LĖNAS neturi zakristijono, aš pasiūliau JAZDAUSKUI kreiptis į jį. Vėliau<br />

aš pasikviečiau NAŠLĖNĄ į kuriją ir pasitariau dėl JAZDAUSKO, kurį<br />

NAŠLĖNAS priėmė zakristijonu. Kai su NAŠLĖNU susitariau dėl JAZ­<br />

DAUSKO, parašiau JAZDAUSKUI rusų kalba pažymą pristatyti į karinį<br />

komisariatą. Pažymą rašiau aš, nes NAŠLĖNAS nemokėjo rusų kalbos, jis<br />

patvirtino pažymą savo parašu ir antspaudu. Taip gaujos vadeiva JAZ­<br />

DAUSKAS mano iniciatyva ilgą laiką slapstėsi pas NAŠLĖNĄ.<br />

Su gaujos vadeiva KUBILIUMI aš susipažinau maždaug 1945 m. kovo<br />

pradžioje, kai jis buvo atėjęs pas mane kartu su MISEVIČIUMI. KUBI­<br />

LIUS taip pat prašė padėti jų gaujai maisto produktais. Kadangi tuo metu<br />

kurijoje buvo daug lankytojų, laikydamasis konspiracijos, aš apie tai nieko<br />

nekalbėjau su KUBILIUMI, o susitariau, kad jis ateis kitą kartą. Po to<br />

KUBILIUS išėjo, o MISEVIČIUS liko. Pagal išankstinį susitarimą tą pačią<br />

dieną atvyko GUSTAITIS ir pasiėmė MISEVIČIŲ. Tokiu būdu mano tarpininkavimu<br />

MISEVIČIUS ėmė slapstytis nuo Tarybų valdžios organų pas<br />

GUSTAITĮ iki jų suėmimo.<br />

Praėjus kelioms dienoms po KUBILIAUS ir MISEVIČIAUS apsilankymo,<br />

apie kovo 20 d., iš MISEVIČIAUS aš gavau du raštelius. Kaip minėjau<br />

ankstesnėse apklausose, šie rašteliai nebuvo įdėti į voką ir užklijuoti.<br />

Vienas raštelis buvo adresuotas man. Jame MISEVIČIUS prašė, kad antrą<br />

raštelį („siuntinėlį“, kaip jis įvardijo) aš perduočiau KUBILIUI. Šio raštelio

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!