23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*93 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 403<br />

ATSAKYMAS: Ne, nebuvau, nes RUDŽIONIS greitai po musų susitikimo<br />

buvo suimtas 24 , o po to buvo suimta ir jo tarnaitė.<br />

KLAUSIMAS: Kokiomis aplinkybėmis ir iš ko Jūs sužinojote, kad kunigas<br />

NECIUNSKAS palaiko ryšius su banditais?<br />

ATSAKYMAS: Apie NECIUNSKO ryšius su banditais aš sužinojau iš jo<br />

paties. Apie 1946 metų lapkričio mėnesį kunigas NECIUNSKAS atvyko<br />

pas mane į kuriją ir papasakojo apie savo ryšius su banditais.<br />

KLAUSIMAS: Ką konkrečiai NECIUNSKAS Jums papasakojo apie ryšius<br />

su banditais?<br />

ATSAKYMAS: NECIUNSKAS man papasakojo, kad banditai lankosi jo<br />

namuose ir kai kada pas jį nakvoja, kad jis jiems duoda maisto produktų.<br />

NECIUNSKAS papasakojo, kad jis slėpė savo namuose vieną sužeistą<br />

banditą ir tą banditą išgydė.<br />

Pabaigoje NECIUNSKAS pasakė, kad paskutiniu metu jis ėmė atitolti<br />

nuo banditų ir mano išvis nutraukti su jais ryšius.<br />

KLAUSIMAS: Ar NECIUNSKAS Jums pasakė pavardes asmenų, su kuriais<br />

jis palaiko ryšius antitarybinėje veikloje?<br />

ATSAKYMAS: NECIUNSKAS man savo antitarybinės veiklos ryšių nenurodė,<br />

taip pat nepasakė banditų formuotės, su kuria jis palaiko ryšius, pavadinimo.<br />

KLAUSIMAS: Dėl kokių priežasčių NECIUNSKAS pradėjo atitolti nuo<br />

banditų ir planavo išvis nutraukti ryšius su jais?<br />

ATSAKYMAS: Tai buvo jo asmeninis noras, tačiau kokiais žodžiais NE­<br />

CIUNSKAS man apie tai pasakojo, dabar nebeprisimenu. Atsimenu, kad<br />

susitikimo metu aš klausiau NECIUNSKĄ, ar nėra pavojaus pasilikti savo<br />

parapijoje. Į tai jis atsakė, kad niekas jam negresia, kad jo santykiai su Tarybų<br />

valdžios organais normalūs, ir prašė jį palikti toje pačioje parapijoje.<br />

KLAUSIMAS: Argi kada nors NECIUNSKAS prašė perkelti jį į kitą parapiją?<br />

ATSAKYMAS: 1946 metų pradžioje, gerai neatsimenu, iš paties NE­<br />

CIUNSKO ar iš jo dekano sužinojau, kad NECIUNSKAS ketina prašyti<br />

ilgalaikių atostogų dėl prastos sveikatos. Po kurio laiko aš ir pasikviečiau<br />

NECIUNSKĄ, tačiau jis pas mane atvyko tik 1946 metų lapkričio mėnesį.<br />

24 Kun. S.Rudžionis buvo suimtas 1946 m. sausio 28 d., o liepos 3 d. nuteistas 10 metų lagerio.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!