23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*58 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 689<br />

siduotų bolševikų materializmo griaunamajai įtakai. Pamokslų konspektų<br />

kunigams aš neduodavau, jie pamokslus sakydavo savo iniciatyva.<br />

KLAUSIMAS: Ar Jus buvote kada susitikęs su gestapo darbuotojais? Jei<br />

taip, tai kokio pobūdžio buvo tie susitikimai?<br />

ATSAKYMAS: 1942 ir 1943 m. aš tris kartus buvau susitikęs savo bute su<br />

gestapo atstovais. Pirmas susitikimas įvyko 1942 m. sausio mėnesį su gestapo<br />

vadovu MIULERIU, kuris atvyko iš Kauno kartu su daktaru ŠOLCU,<br />

tačiau nežinau, ar pastarasis buvo oficialus gestapo bendradarbis. MIULE­<br />

RIS man pranešė, kad jie turi duomenų, jog metropolitas JALBŽYKO­<br />

SKIS palaiko politinio pobūdžio ryšius su užsieniu ir per Rygą perduoda<br />

slaptas žinias, tačiau kam ir kokias žinias, MIULERIS nesakė. MIULERIS<br />

bandė išgauti iš manęs duomenų apie JALBŽYKOVSKį, kurie turėjo patvirtinti<br />

jų prielaidas. Aš atsakiau MIULERIUI, kad nežinau jokių faktų,<br />

patvirtinančių JALBŽYKOVSKIO politinę veiklą, ir pasiūliau jam, kad<br />

jeigu yra patikrintų faktų apie tokią JALBŽYKOVSKIO veiklą, kreiptis į<br />

Apaštalų sostą. Tuo mūsų susitikimas su MIULERIU baigėsi.<br />

Kiti du susitikimai buvo su Vilniaus gestapo viršininku, kurio pavardės<br />

neprisimenu. Pirmo susitikimo metu jis man pasiūlė perspėti kunigą LIP­<br />

NIŪNĄ, tuo metu kunigavusį Aušros Vartuose Vilniuje, kad jis savo pamoksluose<br />

nepropaguotų nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong> valstybės idėjos. Aš<br />

pažadėjau atkreipti į tai LIPNIŪNO dėmesį.<br />

Antro susitikimo metu Vilniaus gestapo viršininkas man pranešė, kad<br />

jie suėmė Kamajų kleboną kunigą PAVLOVIČIŲ, kuris atsisakė pašventinti<br />

vienos moteriškės namą tik dėl to, kad ten gyveno vokiečiai. Aš nepatikėjau<br />

tokiu pranešimu ir jokių priemonių nesiėmiau.<br />

KLAUSIMAS: Kur šiuo metu yra kunigai LIPNIŪNAS ir PAVLOVI­<br />

ČIUS?<br />

ATSAKYMAS: LIPNIŪNAS 1943 m. buvo išvežtas į Vokietiją ir ten mirė<br />

1944 m. PAVLOVICIAUS likimo aš nežinau, tačiau manau, kad jis buvo<br />

sušaudytas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!