Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Įvadas 9
damas, kad „išvaduotose" Rytų Europos šalyse teks susidurti su stipria Katalikų
Bažnyčios įtaka, J. Stalinas ir jo aplinka pamėgino pasinaudoti Rusijos
Stačiatikų Bažnyčios korta. Kaip tik tai greičiausiai buvo pagrindinė jo netikėto
su šios Bažnyčios hierarchais susitikimo, įvykusio 1943 m. rugsėjo 4 d.
Kremliuje, priežastis. Tai patvirtina netrukus po minėto susitikimo įsteigtos
Rusijos Stačiatikių Bažnyčios reikalų tarybos (toliau RSBRT)* vadovo, SSRS
NKVD 2-osios valdybos 5-ojo skyriaus viršininko G.Karpovo įsitikinimas,
1945 m. pradžioje išreikštas tarnybiniame rašte J. Stalinui: „Rusijos stačiatikių
bažnyčia gali ir turi suvaidinti svarbų vaidmenį kovojant prieš katalikų bažnyčią..."
2 Tai praskaidrina ir aplinkybes, kuriomis atsirado 1945 m. gegužės 8 d.
RKRT pirmininko ir SSRS NKVD 2-osios valdybos 5-ojo skyriaus viršininko
pavaduotojo I. Polianskio direktyva, siūlanti šios institucijos įgaliotiniui
A.Gailevičiui proteguoti Lietuvoje Rusijos Stačiatikių Bažnyčią 3 .
Kita vertus, tuo pačiu metu buvo planuojama aiškintis, ar nepavyktų pačius
Katalikų Bažnyčios Lietuvoje hierarchus įkalbėti bendradarbiauti su
režimu. 1944 m. lapkričio mėn. NKVD Valstybės saugumo I rango komisaras
D.Radionovas, atsiųstas į Lietuvą prižiūrėti režimo įtvirtinimo eigos,
įkalbėjo LSSR NKGB vadovybę kol kas neskubėti suimti arkivysk.
M.Reinio ir pamėginti panaudoti didžiulį jo autoritetą „patriotiniam darbui"
4 . A.Gailevičius taip pat suabejojo I.Polianskio 1945 m. gegužės 8 d.
direktyvoje pasiūlytos taktikos efektyvumu ir pateikė kontrpasiūlymą: „Stebėti
ir analizuoti žymesniųjų ir tarp kunigų autoritetą turinčių vyskupijų
veikėjų [t. y. pirmiausia vyskupų. — A.S.] pažiūras ir, reikiamai pasirengus,
aptarti su jais galimybę steigti autokefalinę bažnyčią Lietuvoje" 5 . Centrinių
sovietų valdžios institucijų dokumentai rodo, kad tokie „pragmatiški", tiesiogiai
su stipriu lietuvių pasipriešinimu susiduriančių vietos sovietų valdžios
pareigūnų siūlymai paveikė santykių su Bažnyčia taktikos pasirinkimą.
1945 m. pabaigoje I.Polianskis, informuodamas SSRS MT pirmininko
pavaduotoją V.Molotovą apie pagrindinius religinių organizacijų
veiklos aspektus ir RKRT priemones, jau pažymėjo, kad Lietuvoje „tiriamos
galimybės sukurti iš aukštų dvasininkų grupę, kuri galėtų ne tik deklaratyviai
reikšti savo palankumą tarybų valdžiai, bet ir nutraukti santykius su
* Kiek vėliau, 1944 m. gegužės mėn. buvo įsteigta ir Religinių kultų reikalų taryba (toliau -
RKRT), kuri turėjo kontroliuoti kitas religines konfesijas, veikusias SSRS teritorijoje.
2 Cit. iš М. Шкаровский. Русская православная церковь и советское государство
в 1943-1964 г. Москва, р. 34.
3 В. Puzinavičius. Ketinimai steigti autokefalinę „katalikų" bažnyčią//Tautos atmintis.
1997. Nr. 2, p. 52-54.
4 1944 m. lapkričio 21 d. D. Radionovo raštas LSSR NKGB komisaro pavaduotojui Rudakovui
// Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau - LYA). F. К-l. Ap. 45. B. 71,1. 19.
5 B. Puzinavičius. Ketinimai.., p.53.