23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*38 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 293<br />

KLAUSIMAS: Kodėl į pasitarimą Ukmergėje buvo pakviesti ne visi <strong>vyskupai</strong><br />

ir kuo paaiškinti tą aplinkybę, kad pasitarimas vyko Ukmergėje, kuri<br />

nėra joks religinis centras?<br />

ATSAKYMAS: Kadangi pasitarime buvo svarstomas Kauno kunigų seminarijos,<br />

pavaldžios Kauno, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijoms, klausimas,<br />

todėl į pasitarimą atvyko tuo suinteresuoti <strong>vyskupai</strong>.<br />

Vilniaus vyskupijos atstovas REINYS taip pat buvo suinteresuotas<br />

Kauno kunigų seminarijos darbu, nes tuo metu Vilniaus kunigų seminarija<br />

neveikė dėl patalpų ir dėstytojų trūkumo 15 . Kodėl pasitarimas vyko Ukmergėje,<br />

negaliu pasakyti.<br />

KLAUSIMAS: Kokie klausimai buvo svarstomi vyskupų pasitarime?<br />

ATSAKYMAS: Aš turiu pasakyti, kad į pasitarimo pradžią atvykti man<br />

nepavyko. Kiek pamenu, pasitarime buvo svarstomi šie klausimai:<br />

1 - Profesorių ir dėstytojų parinkimas Kauno kunigų seminarijai;<br />

2 - Dėl kapelionų institucijos tautiniuose Tarybinės armijos daliniuose įvedimo;<br />

3 - Dėl tikybos dėstymo mokyklose;<br />

4 - Dėl žemės sklypų bažnyčioms padidinimo.<br />

KLAUSIMAS: Kaip buvo svarstomi šie klausimai ir kokie sprendimai buvo<br />

priimti?<br />

ATSAKYMAS: Pirmu klausimu buvo susitarta dėl kandidatų į Kauno seminarijos<br />

dėstytojus. Dėl kitų trijų klausimų buvo nuspręsta kreiptis į <strong>Lietuvos</strong><br />

TSR vyriausybę prašant įsteigti kapelionų instituciją lietuviškuose<br />

Tarybinės armijos daliniuose, leisti dėstyti tikybą mokyklose ir padidinti<br />

žemės sklypus bažnyčioms. Pasitarimo protokolas nebuvo rašomas. Ne visi<br />

klausimai, turėję būti apsvarstyti pasitarime, buvo iki galo išspręsti, nes<br />

vietiniai Tarybų valdžios organai neleido mums pabaigti pasitarimo.<br />

KLAUSIMAS: Jūs sakote, kad tas pasitarimas buvo legalus, tai kodėl tuomet<br />

nebuvo leista jo pabaigti?<br />

15 Iš tikrųjų Vilniaus kunigų seminarija savo darbą nutraukė 1945 m. kovo mėnesį, negavusi<br />

iš sovietų valdžios leidimo tęsti darbą.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!