23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*97 Vysk.. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 411<br />

Prieš pat mano suėmimą kun. STAŠEVIČIUS, atvykęs į kuriją tarnybos<br />

reikalais, papasakojo, kad neseniai, būtent kada, nepamenu,<br />

naktį į jo namus buvo atėję keletas žaliųjų ir pareikalavo duoti valgyti,<br />

kas ir buvo padaryta. Taip pat kun. STAŠEVIČIUS jiems priminęs,<br />

kad jie išvis paliktų jį ramybėje, nebeužeidinėtų, nes tokiais apsilankymais<br />

gali sukelti įtarimą dėl ryšių su jais ir jeigu valdžios organai<br />

apie tai sužinotų, galėtų patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Kiek<br />

prisimenu, kun. STAŠEVIČIUS man pasakojo apie dar vieną panašų<br />

atvejį, kai pas jį naktį buvo atėję žalieji, bet nei metų, nei mėnesio, nei<br />

dienos neprisimenu.<br />

Apie Krivonių vargonininko, kurio pavardės neprisimenu, suėmimą<br />

aš sužinojau iš kun. STAŠEVIČIAUS. Suėmimo priežasties nežinau,<br />

nes ir pats kun. STAŠEVIČIUS to nežinojo. Kur jis buvo suimtas, taip<br />

pat neprisimenu. Prisimenu, kad kun. STAŠEVIČIUS sakė, jog vargonininkas<br />

mokėsi Vilniaus konservatorijoje. Taip pat sakė, kad vargonininkas<br />

lankydavosi pas Gegužinės bažnyčios vargonininką dėl natų groti<br />

ir kad šis prašė paleisti vargonininką kaip nekaltą. Kur vargonininkas<br />

gyveno, aš nežinau.<br />

1947. IV. 8 T. MATULIONIS (parašas)<br />

Paties MATULIONIO ranka 1947 metų balandžio 8 dieną rašytus parodymus<br />

priėmiau:<br />

LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio virš. pav. vyr.<br />

leitenantas GOLICYNAS (parašas)<br />

Paties MATULIONIO rašyti parodymai yra Adolfo STAŠEVIČIAUS<br />

tardymo byloje Nr. 8625.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!