23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*85 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 743<br />

,,Ąžuolas“ Pokalbio apie RUZVELTO mirtį metu REINYS šaltiniui<br />

1945 04 19 sakė:<br />

„TRUMENAS bus daug geresnis už RUZVELTĄ, nes<br />

pastarasis buvo bolševikų ir žydų draugas ir nepripažino Dievo, o TRU­<br />

MENAS 20 visose savo kalbose mini Dievą, jis, skirtingai nei RUZVEL­<br />

TAS, kovos su bolševikais..."<br />

REINYS planuoja panaudoti TRUMENO kalbą pamokslams.<br />

„Kudirka" Vokiečių okupacijos metais REINYS kurį laiką rašė ve­<br />

1945 06 06 - damuosius laikraščiui „Naujoji Lietuva", be to, atrodo,<br />

tai darė verčiamas vokiečių okupacinės valdžios.<br />

„Voskresenskis" Atsakydamas į šaltinio klausimą - kas pas Jus naujo,<br />

1945 06 22 REINYS sakė:<br />

„Kol kas dar laikausi tvirtai. Pasiuntėme tam tikrus<br />

popierius apie mūsų padėtį Vatikanui ir štai laukiame iš ten nurodymų, bet<br />

Jūs pats žinote, kaip prastai dabar dirba ryšių skyriai, todėl teks turbūt palaukti<br />

porą mėnesių..."<br />

„Voskresenskis" Šaltinis paklausė REINĮ, ar išsiuntė jis laišką Romai,<br />

1945 07 09 REINYS atsakė:<br />

„Metropolitas pažinojo žmogų, gimusį Romoje. Jis<br />

turi Italijos pilietybę. Dabar jis išvyksta į Maskvą, kur bandys gauti leidimą<br />

išvykti namo. Su juo mes ir pasiuntėme pranešimą, taip mažiau pavojinga".<br />

20 F.D.Ruzveltas - JAV prezidentas 1933-1945 m.; H. Trumenas - JAV prezidentas<br />

1945-1952 m.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!