23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*87 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 747<br />

„Juzefas" 1946 m. gegužės 12 d. pas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios<br />

1946 05 16 kleboną pokalbio metu REINYS pasakė:<br />

„Mums reikia kantriai laukti, nes tai tik laiko klausimas.<br />

Dievas duos, kad greitai ši sunki nelaisvė mūsų tautoms baigsis ir mums<br />

patekės tikros krikščioniškos ir demokratinės laisvės aušra".<br />

„Petraitis" Suimtasis ŠILIUS 21 šaltiniui papasakojo, kad jis prašė<br />

vyskupo REINIO perspėti vyskupą BORISEVIČIŲ apie<br />

gresiantį areštą, tačiau REINYS to nepadarė, nes nerado, ką pasiųsti. ŠI­<br />

LIUS taip pat prašė REINIO perspėti „Žaliąjį Velnią", kad jo štabe yra moteris<br />

- MGB agentė. Kaip ŠILIUS palaikė ryšį su REINIU - tiesiogiai, ar<br />

ne, nesakė.<br />

„Kedrovas" Pokalbio apie mokesčių politiką metu REINYS sakė:<br />

1947 01 26 „Mokesčiai, kuriuos valstiečiai turi mokėti valstybei, yra<br />

milžiniški, palyginti su mokesčiais nepriklausomoje Lietuvoje.<br />

Dabar kur tik geresnis namas, tai jau buožės namas. Vienas ūkininkas<br />

turėjo už dideles kainas turguje pirkti grūdus, kad po to juos atiduotų<br />

valstybei už mažą kainą. Tai - spekuliacija..."<br />

21 Antanas Šilius - tragiško likimo asmenybė. 1945 m. vengdamas mobilizacijos į sovietų<br />

armiją, įstojo į NKGB mokyklą, kurią baigęs dirbo LTSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo<br />

poskyrio, vykdžiusio Bažnyčios persekiojimą, operatyviniu įgaliotiniu. Jam žinomus<br />

duomenis apie rengiamus dvasininkų areštus stengėsi perduoti kunigams. Jausdamas, kad jo<br />

veikla gali būti išaiškinta, 1946 m. kovo mėnesį savo bute nužudė 2-ojo poskyrio viršininką<br />

leit. J. Petkevičių, už tai buvo nuteistas sušaudyti. (Pagal jo tardymo bylą, <strong>Lietuvos</strong><br />

ypatingasis archyvas, tardymo bylų fondas, b. Nr. 41227/3.)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!