gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

taip pat pelkėguolio ypatybių. Žemės gelmių geologiniai tyrimai Druskininkų apylinkėsebuvo pradėti 1930 metais, mineralinio vandens gavybai kurorte išgręžus pirmąjį gilų (298 m)gręžinį iki planetos kristalinio pamato (Halicki, Rydzewski, 1934). Pats Raigardo slėnisLietuvai priklausančioje dalyje buvo geologiškai tirtas tik 1970–1972 metais atliekant žymiaididesnio Druskininkų apylinkių ploto (280 km 2 ) geologinį hidrogeologinį kartografavimą.Visa Žemės pluta, kurios storis skaičiuojamas dešimtimis kilometrų ir kuri iki šiolniekur nėra pergręžta gręžiniais, paprastai tiriama geofiziniais metodais (seisminiais,gravimetriniais, magnetometriniais ir kt.). Druskininkų apylinkių gravitacinio ir magnetiniolauko žemėlapiai akivaizdžiai demonstruoja šių laukų nehomogeniškumą, turintį geologinęprigimtį ir susijusį su kristalinio pamato petrografinės sudėties kaita plote. Gravitacinių irmagnetinių anomalijų gradientinės zonos (savotiški ,,šlaitai”) pasižymi staigumu ir dažnuištęstumu šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimi. Tai liudija kristalinio pamato blokinęstruktūrą, kurios formavimasis tęsiasi milijardus metų iki pat šiol. Paprastai šie blokaipasižymi savita uolienų petrografine sudėtimi (63 pav.).Palyginti ryškiai išsiskiria ir Raigardo slėnio blokas. Raigardo slėnio geologinė irgeomorfologinė medžiaga patvirtina šioje vietoje esant aktyviai morfostruktūrai, turinčiaigilumines ,,šaknis” ir su nežymaus neotektoninio grimzdimo tendencija, kuri ypač išryškėjasantykyje su šiauriau esančia neotektoniškai nežymiai kylančia Švendubrės morfostruktūra.Žemiau dėstoma medžiaga kaip tik tai ir patvirtina.Duomenys apie pokvarterinių nuogulų storymę liudija, kad išlikusių tik kreidos irpaleogeno periodų sluoksnių ypatybės yra susijusios su kristalinio pamato struktūra, kuriturėjo įtakos jūrinių nuogulų sedimentacijai senuosiuose paleobaseinuose, o taip pat patyrėnežymius vėlesnius (neotektoninius) judesius. Kvartero nuogulų storymė Druskininkųapylinkėse susiformavo paskutiniojo Žemės periodo (kvartero) metu, tiksliau – šio periodoantroje pusėje, pleistoceno laikotarpyje per paskutiniuosius 700 tūkst. metų. Bendras šiosdangos storis labai kaitus ir priklauso tiek nuo dabartinio paviršiaus nelygumų, tiek ir nuopokvarterinio paviršiaus ypatybių. Didžiausias storis yra ties palaidotais senojo paviršiausslėniais. Būtent taip yra Raigardo slėnio centrinėje dalyje, kur kvartero nuogulų storis siekia136 m. Mažiausias storis paprastai būna ten, kur sutampa pokvarterinio paviršiaus pakilumosir dabartinio paviršiaus pažemėjimai. Taip yra šiauriniame Raigardo slėnio pakraštyje prieŠvendubrės, kur kvartero nuogulos siekia tik 68,5 m storio. Kvartero storymę šioje vietovėjesudaro šešių ledyno antslinkių metu ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklostytos nuogulos, kaikurių tarpledynmečių išlikusios ežerų ir upių nuosėdos, o taip pat dabartiniame paviršiujeesančios upių, pelkių, vėjo, gravitacijos suklostyti dariniai. Jeigu Dzūkijos, Dainavos,Žemaitijos ir Varduvos vardais pavadinti apledėjimai paliko įvairaus storio (iki 20 m) pilkos,101