gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

ežeruose, paminimas faktas, kad Dusios ežero gilesnėse vietose nuosėdų storis tėra 1–1,5 m,kai tuo tarpu seklesnėse ir arčiau kranto esančiose vietose jų storis pasiekia 10 m(Гарункштис, 1975). Siejant šį faktą su buvusio didžiulio ledo luisto tirpimo eiga bei ežerųterasų susidarymu, galima teigti, kad Dusios ežero (o gal ir kitų) centrinėje ir giliausiojedalyje ilgiausiai iš vandens kyšojo ledo ,,kupra”, kurios paviršiumi į pakraščius nuslinkdavojos ištirpusi moreninė medžiaga ar ant jos nusėdusios ežerinės nuosėdos. Tokią raidą galimapavaizduoti ir piešiniu (50 pav.).Šių ežerų pratakumas, nors ir nelabai didelis bei ryšys su kitais žemiau tįsančiaisežerais, o taip pat klimato (ir kritulių kiekio) kaita poledynmetyje, ledo luisto reliktų ilgastirpimas ir galimas šių ežerų požeminis hidraulinis ryšys sukeldavo žymius ežerų vandenslygio svyravimus. Matyt, Spernios upelio žemupio (ties Simno ežeru) gilesnis įsigraužimasgalėjo sukelti Dusios ežero lygio pažemėjimą ir žymų betirpstančio ledo luisto išnirimą įdienos šviesą. Laikina ledinė ,,sausuma” su savo lediniais ,,bokštais” (lietaus ir rūkų išgraužtaluisto kupra) buvo trumpaamžė. Klimato atšilimas ir keli lietingi sezonai ,,atskraidino” ežerą,kurio vardą teliko tik atspėti… Ar ne tuos laikus siekia padavimų atmintis?Poledynmečio paleogeografija bene geriausiai atkuriama tiriant pelkių ir ežerųnuosėdas, o ypač jose likusias sporas ir žiedadulkes. Deja, tokių tyrimų atlikta tik Dusios irObelijos ežeruose, nors ežerų pakrantėse yra durpynų. Tarp pastarųjų didesni Širvinto (127ha, storis iki 2,9 m), Metelio (40 ha, storis 2,3 m) ir Maušės (225 ha, storis iki 6 m). Visi jiežemapelkiniai, slūgsantys ant ežerinės kilmės sapropelio (Lietuvos durpynų kadastras, 1995).Dusios ežero nuosėdų tyrimai parodė, kad giliausioje centrinėje ežero dalyje holoceno(dabartinių) nuosėdų storis siekia tik 4–6 m, o tuo tarpu seklesnėse vietose, ypač šiaurinėjeežero dalyje, sutikta net 7–9 m. storio ežerinio tufo storymė. Giliosios ir sekliosios ežerodalies nuosėdų sporų ir žiedadulkių analizė parodė, kad karbonatinis dumblas pradėjo kauptistik ankstyvajame holocene, t.y. pradedant nuo IX palinologinės zonos pabaigos (prieš 9 tūkst.metų) (Вайчвилене, Кунскас, Савукинене, 1978). Analogiški tyrimai Obelijos ežere parodė,kad nuosėdų kaupimasis prasidėjo jau aleriode (XI zona prieš 11,5–11 tūkst. metų).Ekosistemos dabartinės ypatybės. Kalbėjome apie Didžiųjų Dzūkijos ežerų praeitį.Apie jų dabartį, įvairias hidrologines ir hidrografines ypatybes nemažai kitų autorių rašyta,todėl per daug nesiplečiant, pateiksime tik trumpą jų charakteristiką, pasiremdami ką tikpasirodžia gražia knyga ,,Svarbiausios Lietuvos pelkės ir seklūs vandenys” (Vilnius, 2000).Joje minima, kad Dusios ežeras yra trečias pagal dydį Lietuvoje. Jo plotas 2334 ha, vandenstūris – 338 mln. m 3 , ilgis – 8,5 km, didžiausias plotis – 4,1 km, giliausia vieta – 32 m, norsvidutinis gylis tėra 14,6 m. Seklios vietos (iki 5 m gylio) užima apie 14 %. Vandensskaidrumas – 5,7 m. Į ežerą įteka bent keturi maži upeliai (Sutrė ir kt.), o šiauriniame gale88