13.07.2015 Views

gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

gamta kaip kultūros šaltinis - Lietuvos mokslininkų sąjunga

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

šiaurinių ir dalies vakarinių tolių, kuriuos užstoja medžiai… Tikriausiai, tais laikais, kai antkalno stovėjo pilis, matomumas buvo geresnis. Na, o dar anksčiau – sunku net pasakyti(34 pav.).Archeologinių tyrinėjimų medžiaga liudija, kad netoli nuo Šatrijos gyventa jaumezolito laikais (<strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas. 1974. I t.). Prie pat Janapolės,kauburėlyje tarp pelkių rasti to laikotarpio gremžtukai, žeberklų ašmenėliai, retušuotosskeltės, laibasis skaldytinis, daug skaldytų titnagų. O prie kelio iš Janapolės į Pavandenę –smulkiai dantytas raginis žeberklas. Toje pačioje apylinkėje Patilčio kaime, prie Rešketosupelio rastas neolitinis raginis ietigalis kūgine viršūne, antgalis kūgine viršūne bei du plokštilauro lapo pavidalo antgaliai. Akmens amžiaus dirbinių rasta Viešvėnų apylinkėje priePatumšalių (retušuotos nuoskalos, laivinis kovos kirvis, dirbinėliai) ir Vembūtų kaimų(akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi), taip pat Janapolės apylinkėje Virvytės upėje ir prieKuršų kaimo (akmeniniai kirvukai keturkampe ir siaurėjančia pentimi) bei Milvydiškių irPabiržulio kaimų (keturkampio pjūvio titnaginiai kirviai, keturkampio pjūvio akmeninisįtveriamasis kirvis ir laivinis kovos kirvis), o Luokės apylinkėje prie Patumšių kaimo(akmeninis kirvis keturkampe pentimi) bei Lesikų ir Spukaičių kaimų (akmeninis kirvissiaurėjančia pentimi) ir kitur.Žalvario amžiaus radinių, remiantis archeologijos atlaso duomenimis aptikta ne tiekdaug – Žarėnų apylinkėje Paplienijos kaime (kilpinė sraiginė įvija) bei Janapolės apylinkėjeVirvytės upėje prie Patilčio kaimo (baltiškas kovos kirvis, įvijinis smeigtukas). Prie pačiosŠatrijos nei akmens, nei žalvario amžiaus dirbinių kol kas nesurasta.Janapolėje šalia senųjų kapinių žinomi V–VIII amžiaus senkapiai. Jie rasti ir Užvenčioapylinkėje Maudžioruose šalia senų kapinaičių bei Luokės apylinkėje Žaduvėnuose irPatumšiuose. IX–XIII amžiaus senkapiai aptikti Luokės apylinkėje Pašatrijos kaime bei jauminėtuose Maudžioruose ir Viešvienų apylinkėje Patumšaliuose šalia kaimo kapelių. Daugiautyrinėti Maudžiorų ir Žaduvėnų senkapiai.Palyginti didelė čia piliakalnių koncentracija. Tai Getautės ir Viešvėnų (Viešvėnųapylinkėje), Eidžiotų ir Sėbų (Janapolės apylinkėje), Biržuvėnų ir Šatrijos (Luokėsapylinkėje) piliakalniai. Kalbant apie pastarąjį, reikėtų tiesiog pacituoti ,,<strong>Lietuvos</strong> TSRarcheologijos atlasą”, kurio II tome apie Šatriją rašoma: ,,Apylinkėje dominuojanti kalva,seniau laikoma supilta, nors ariant ir deformuota, bet dar su piliakalnio bruožais. Jos V ir Ršlaitai statūs, daugiau <strong>kaip</strong> 25 m aukščio. Viršuje – beveik apskrita, 60–65 m skersmens, kiekaukštesniu Š kraštu aikštelė. Jos P krašte dar žymu 65–70 m ilgio pylimo pėdsakų. P šlaitasnuolaidžiausias. Čia 7 m žemiau aikštelės krašto būta griovio ir pylimo. Dabar jie virtę apie60 m ilgio ir 10 m pločio terasa. Prie jų pylimo išorinio šlaito ribos su natūraliu nuolaidesniu64

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!