gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

vėjas, išsklaidęs po visą salą, sunešė į didelius kalnus. Nemuno vanduoir Kuršių marios buvo suvarytos į skardį ir paskandino viską,paversdamos mariomis pievas, laukus, miškus ir kaimus. Pražūtis grėsėir Šventajai piliai. Neringa, tai pastebėjusi, prisisėmė skubiai pilnąprijuostę smilčių, nubrido per marias ir supylė aplink savosužieduotinio miestą aukštą pylimą. Bet braidyti per klampų mariųdugną nebuvo patogu, todėl Neringa skersai marių į Šventąją išpylėtaką. Marių gilumoms pripilti ji panaudojo akmenis, kuriuoslenktynėms jaunikaičiai buvo paskardėje sukrovę. Sekliu vandenynuvaikščiodama, pylė ji kur kas sparčiau. Čia Neringa išpylė visą koposkalną, sušlavusi jį į savo prijuostę. Paskutinį kartą, jai marių krantodar nepasiekus, nutrūko prijuostės ryšiai ir smilčių kalnas per ankstinupuolė į vandenį. Pykdama Neringa prišluostė dar tiek smilčių, kiekreikėjo pylimui užbaigti. Kitais metais įvykio vestuvės”.,,…senų senovėje užmario salos valdovas Karvaitisišauginęs milžinę dukterį Neringą. Ji daug gero žmonėmsdarydavusi. Audros metu įbrisdavo į jūrą ir, už inkarųpaėmusi žvejų laivus, atplukdydavo juos prie kranto, giriųtankmėje pasiklydusiam kelią parodydavo… Kartą antžmonių užsirūstinęs dievaitis Bangpūtis. Keletą metųsiautė audra, jūros bangos sunešė gausybę smėlio,užtvindė laukus ir pievas, grasino Ventės piliai. Tuometmilžinė Neringa sumanė apginti žmones nuo Bangpūčioužmačių. Prisisėmusi priejuostėn smėlio, brido į vandenį,ir, kur smėlį bėrė, ten kopa liko. Milžinė supylė ištisąsausumos ruožą, bangoms ir vėjui kelią pastojo, žvejamsramią įlanką atitvėrė. Nuo to laiko tarp vandenųįsiterpusią smėlio juostą žmonės Neringa praminė”.M. Telksnytė. Kuršių nerija. Vilnius. 1979J. Bicka, F. Tumosa. Gražiausieji Mažosios Lietuvospadavimai. Marijampolė. 1999Iškart noriu prisipažinti – sumanymo pradžioje norėta parašyti apie visą mūsųnuostabiąją Kuršių neriją. Deja, jau pirmieji bandymai peržvelgti turimą geologinę irgeografinę, archeologinę ir istorinę, tautosakinę ir kultūrinę medžiagą parodė, kad tai neknygos skyrelio, o vienos didelės ar net kelių knygų vertas objektas. Pasvarstęs, ryžausisusiaurinti savo ketinimą iki Juodkrantės miestelio ir jo netolimų apylinkių, kurių gamtosraida ir ten gyvenusių bei dirbusių žmonių likimai didele dalimi atspindi visos Kuršių nerijosistoriją, o taip pat ,,Baltijos aukso” – gintaro – kelią tiek į pamario žemės gelmes, tiek į mūsųtautos sąmonę, tiek į tolimas nuo Lietuvos šalis.Skaitytojas, turbūt, prisimena pirmajame knygos skyriuje aprašytą paleogeno periodą,kurio metu susidarė gintaras ir gintaringi sluoksniai Sembos pusiasalyje, netoli Kuršių marių.Anot žymaus gintaro tyrinėtojo dr. Vlado Katino gintaringi paleogeno sluoksniai Sembos68