gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Nepaprastai didelę Šventosios ir jos intakų prie Anykščių atodangų mokslinę vertęsudaro palaipsniškas perėjimas iš senesniojo neogeno periodo į jaunesnįjį antropogeno(kvartero) periodą vieno paleoežero nuosėdų storymėje, kaip tai yra Šlavės upelio atodangose.Paprastai ribiniai laikotarpiai tarp periodų geologiniame sluoksnių metraštyje dėl tuo metuvykusių staigių sąlygų pasikeitimų pasižymi ,,išplėšytais” puslapiais. Šiuo metu Baltijos šaliųgeologų terminijoje įsitvirtino ,,Daumantų storymės” ir ,,Daumantų laikotarpio” pavadinimai,į kurių prasmę įeina laikotarpis, buvęs prieš 180–730 tūkst. metų. Šių atodangų neogenopabaigos (taip vadinamos Anykščių svitos) sluoksniuose (smėlis, aleuritas, molis) surastosšiam periodui būdingos augalijos liekanos. Prie jų priskiriamos plūsties, azolės, plūdės,viksmedžio, viksvos, vėdryno, švendro, jonažolės, plunksnalapės, šilingės, kanadinės cūgos,karijos, taksodžio (pelkinio kipariso), veimutinės ir kedrinės pušies atskiros rūšys, kuriųantropogeno periode šiose platumose jau nebebuvo. Žiedadulkių diagramose iš apačios į viršųmatyti, kad klimatas šaltėjo. Ilgalaikio šaltėjimo fone buvo du ryškūs pašiltėjimai ir dupašaltėjimai. Po neogeno periodo prasidėjęs atšalimas liudija buvus apledėjimą, kurisLietuvos nesiekė arba dengė tik jos šiaurinę dalį. Mūsų krašto platumoje buvusius neogenomiškus pakeitė antropogeno periodo tundra. Šis klimato pasikeitimas iš pažiūros vienodamepilkos spalvos ežeriniame aleurite buvo lydimas raginukės, feldšpatų, granato, neapzulintojuodojo ilmenito atsiradimo tarp smulkių smėlio grūdelių, liudijančių prasidėjus medžiagos išFenoskandijos prinešimą į paleoežerą nuo šiauriau buvusių ledyno nuogulų. Visa tai tikpatvirtina, kad Europoje gamtinės sąlygos pasikeitė iš esmės. Po to ėjęs klimato atšilimaslygintinas su tarpledynmečiu, kurio metu vietovėje vyravo ir mūsų laikams būdingi mišrūsmiškai su beržu, pušimi, egle, alksniu, ąžuolu, liepa, skroblu, kai kuriomis neogeno florosrūšimis. Šio šiltojo laikotarpio metu suklostytas juodos spalvos ežerinis sapropelis labai geraimatomas Šlavės atodangose. Naujas atšalimas, matyt, sietinas su nauju, greičiausiai, Lietuvostaip pat nesiekusiu apledėjimu, kurio metu miškai buvo labai reti, vyravo krūmų ir žoliųasociacijos. Ir tik vėliau, dar po vieno klimato pašiltėjimo, Lietuvą pagaliau uždengė atslinkęspirmasis ledynas, kurio moreninis priemolis taip pat aptinkamas Šlavės ,,kanjone” (24 pav.).Visa ši, gal kiek nuobodokai išdėstyta, sausa mokslinė informacija apie Šventosios irjos intakų atodangas turi vieną tikslą – aiškiai ir nedviprasmiškai parodyti, kad šioje vietovėjeturime ,,langą” į mūsų krašto ir visos planetos tolimą praeitį. Šis ,,langas” ilgokai buvovalomas nuo nežinojimo apnašų, kol kelių geologų kartų pastangomis suvokta jo mokslinė irpažintinė vertė. Šiandieninis vaizdingas Šventosios slėnis – tai ir senojo Prašventosiospaleoslėnio paveldėjimas, tai ir neblogai išlikę geologinio metraščio fragmentai, liudijantyskraštą buvus šarvuotųjų žuvų karalijoje, tai ir gamtos metamorfozės - sudėtingo perėjimo išvieno raidos etapo į kitą – liudininkas.54