gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Pripažįstama, kad požeminė gyvybė (bakterijos, grybai ir kt.) yra mažai tirta, todėl ir mažaiišvadų. Žemės dujinė atmosfera yra biogeninės kilmės, t.y. jos atsiradimas – gyvosiosmedžiagos funkcija. Taip ir gretimose planetose, kur aptinkamos biogeninės dujos. Marse irVeneroje temperatūrinis rėžimas telpa į gyvybės egzistavimo rėmus. Tose planetose, ko gero,vyrauja požeminė ir mikrobinė gyvybė. V. Vernadskis įsitikinęs, kad reikia ieškoti negyvybės pradžios pėdsakų mūsų planetoje, o planetinės gyvybės pasireiškimo materialių–energetinių sąlygų. Rašydamas apie erdvės supratimą, jos būsenas ir situaciją, autoriusanalizuoja ketvirtą erdvės parametrą – laiką, kuris yra labai būdingas gyvybei. Minimas D.Dana (1813–1895), priėjusio išvados, kad evoliucijos procese per geologinius laikotarpiusbuvo būdingas kryptingumas, t. y. sudėtingumo didėjimas ir centrinės nervų sistemossandaros tobulėjimas. Taip pat minimas Andžejus Sniadeckis (1768–1838), kaip lenkųgeologas, medikas ir chemikas, Vilniaus universiteto profesoriaus astronomo Jano Sniadeckiobrolis, savo moksliniame darbe 1861 metais nurodęs, kad gyvosios medžiagos masės augimaskartų kaitos keliu – ir mityba, ir kvėpavimu atvirkščiai proporcingas organizmo masei,skirtingai nuo visuotinės traukos (cituodamas A. Sniadeckį literatūros sąraše autoriuskažkodėl fiksuoja tik J. Sniadeckį – V. B.). Jeigu tiksliai supratau mintį – kuo smulkesniorganizmai, tuo jų bendras gyvosios medžiagos masės augimas yra didesnis.Autorius teigia, kad mes gyvename psichozojinėje eroje, kada kuriama naujabiosferos būsena – noosfera. Tik socialinis atsilikimas trukdo bręstančiam perversmui,realiam perėjimui į šią būseną. 1851 metais mokslininko iš Jeilio universiteto (JAV) D. Danasuformuluotas cefalizacijos principas yra labai prasmingas: geologinėje praeityje niekadanebuvo stebimas pasiekto evoliucijos lygio pažemėjimas. V. Vernadskis žmogaus istorijojepastebėjo du įdomius reiškinius: 1 – žmogus su savo sukurta technika užgrobdamas vis naujasir naujas energijos formas ir jas savo protu bei darbu panaudodamas einamiesiems gyvenimotikslams, niekada nesusimąstė apie tokios veiklos pasekmes, 2 – žmogus tūkstantmečius kūrėmokslą, apibendrindamas žinias apie aplinką ir kūrė tam reikalingą (patogią? – V. B.) savominties logiką. Biogeocheminiu aspektu svarbi ne mokslinė mintis, mokslinis aparatas armokslo priemonės, bet tas realus rezultatas, kuris pasireiškia geologiniuose reiškiniuose,iššauktuose žmogaus minties ir darbo naujojoje jo kuriamojoje biosferos būsenoje –noosferoje.Biogeocheminių principų ir biogeocheminės energijos reikšmė gyvosiosmedžiagos augimui ir dauginimuisi biosferos struktūroje. Tai baigiamasis, didelis irsvarbus knygos skyrius, kuriame cituojamos ir J. Lukoševičiaus mintys. V. Vernadskis skiriatris biogeocheminius principus: 1 – cheminių elementų atomų biogeninė migracija biosferojevisada siekia maksimalaus savo pasireiškimo (gal efekto – V. B.), 2 – geologinėje praeityje118