gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

sudeginti kaip raganas keturias moteris ir vieną vyrą. ,,Nusikaltėlės” prisipažino joninių naktįskridusios virš miškų į Šatrijos kalną raganų puoton. Panašus prisipažinimas iš kelių moterųbuvo išgautas ir 1730 metais Tirkšliuose. Tik gerokai vėliau, pranykus ,,raganų” teismams,nuomonė apie Šatriją sušvelnėjo. Buvo pradėta ją sieti su švento Jono nakties papročiais,kurie, matyt, kažkiek sutapo su senąja Rasos (Kupolių) švente. Na, o vėlesniais laikaispaslaptingosioms raganoms nuo Šatrijos kalno teliko vieta tik vaikams sekamose pasakosearba satyriniuose vaidinimuose ir rašiniuose (Širvys, 1960). Kaip matome, Šatrijai savopečiais teko atlaikyti ne tik ledynų galią, bet ir religinės bei politinės kovos naštą, būtisavotiška jos arena. Šatrija kaip pasipriešinimo ir romantiškos praeities simbolis yra, matyt,mūsų visų sąmonėje. Tai akivaizdu ir perskaičius mūsų poeto Maironio šiek tiek nostalgiškosnuotaikos posmą:Šatrija, tu, senute meili,Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjus!Daug, oi daug pasakyti galiApie mūsų didžius pranokėjus.,,Šatrijos kalnas”, 1909Tai, matyt, liudija ir žymios rašytojos Marijos Pečkauskaitės (1877–1930) pasirinktaskūrybinis pseudonimas – Šatrijos Ragana. Reikia manyti, kad pasipriešinimo neteisybei idėja,gimusi legendinio ,,svieto lygintojo” Tado Blindos (1846–1877) galvoje, klajojo pašatrijosšlaituose. Galbūt, todėl rašytojos Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrinduG. Landsbergis–Žemkalnis 1907 metais parašė dramą ,,Blinda, svieto lygintojas”. Jaunekalbant apie 1973 metais B. Bratkausko pagal R. Šavelio scenarijų sukurtą daugiaserijinįtelevizijos filmą ,,Tadas Blinda”, kur taip pat šmėsčioja aukštosios Šatrijos šlaitai. Kaip šiųeilučių autoriui paliudijo buvęs šio filmo operatorius Rimas Juodvalkis, T. Blindos (aktoriusV. Tomkus) susimąstymo epizode buvo rodoma nuo Šatrijos atsiverianti didinga Žemaitijoskrašto panorama. Džiaugtasi, kad į vaizdus nepateko elektros ar telefono stulpai, kuriešiandien, deja, jau nebeleistų filmuoti praeito šimtmečio vaizdų.Apie žmones XX amžiuje gyvenusius, dirbusius ir kovojusius Luokės apylinkėse irpašatrijos šlaituose keliautojams skirtose knygelėse rašė A. Ramanauskas (1958), A. Kazragis(1968), J. Kundrotas (1983), Č. Kudaba (1972), R. Kontvainas (1989), A. Gelžinis (1992),A. Žebrauskas (1996), V. Butkevičienė (1998) ir kiti, jau nekalbant apie gausią informacinęmedžiagą periodinėje spaudoje bei enciklopedinio ar specializuotus mokslinio pobūdžioleidinius, pradedant M. Biržiškos (1917), B. Buračo (1935), kitų švietėjų darbais.Ar kas besuskaičiavo tapytus paveikslus, graviūras, tuo labiau gausias spaudojeskelbtas fotonuotraukas su Šatrijos vaizdais ar vaizdais nuo jos. Tarp dailės darbų paminėtiniA. Zmuidzinavičiaus (akvarelė, 1929), A. Brinzos (anglis, 19 ?), I. Bajorūnaitės (lino raižinys,66