gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Didžiausias Lietuvoje neogeno nuogulų storis yra Anykščių rajone ir siekia 36 metrus. NetoliKaraliaučiaus jų storis tik 10 metrų didesnis. Neogeno pirmoje pusėje (mioceno laikotarpis)Lietuvoje buvo suklostyti balti smulkūs kvarciniai smėliai su anglingų aleuritų tarpsluoksniaisir linzėmis. Augo vešlūs subtropiniai miškai. Nuosėdose randama kelių rūšių šilumamėgiųpušų, sekvojų, taksodžių, kiparisų, riešutmedžių, kaštonų, o taip pat mums įprastų eglės,kėnio, lazdyno, skroblo, guobos ir daugelio kitų medžių žiedadulkių. Iš miškingų Baltijosskydo rajonų upėmis buvo atplukdyta šiek tiek gintaro, kuris randamas Sembos pusiasalyje, oretkarčiais ir Anykščių kvarciniuose smėliuose. Vėliau šis neogeno gintaras buvo ledynųišnešiotas po visą Lietuvą (radiniai prie Platelių, Lūksto, Vištyčio, Dusios ežerų ir kt.).Antroje neogeno pusėje (plioceno laikotarpis) mūsų krašte taip pat klostėsi smulkus kvarcinissmėlis su anglingų aleuritų ir molių tarpsluoksniais. Juose randamas dabartiniam(antropogeno) periodui būdingas sporų ir žiedadulkių kompleksas su dažnomis dar neogenuibūdingų augalų (šilumą mėgstančios pušys, bukas, kukmedis) liekanomis. Deja, informacijosapie gyvūnus, gyvenusius sausumoje, ežeruose ir upėse kol kas neturime ir galime tik spėliotiapie juos, remdamiesi toliau esančių šalių fosilijų radiniais. Periodo pabaigoje klimatas labaiatvėso. Tai jau buvo artėjančio naujojo geologinio periodo dvelksmas. Prie neogeno periodomes dar trumpam sugrįšime kalbėdami apie garsiuosius neogeno pjūvius Anykščiųapylinkėse.Antropogeno vardu pavadintas1829 metais prancūzas Ž. Denujė šį periodą pavadino kvarteru (pranc. quartaire –ketvirtinis), nes tuo metu (XVIII a. viduryje) Žemės pluta stratigrafiškai buvo skaidoma įketurias dalis. 1922 metais A. Pavlovas pasiūlė šį periodą vadinti antropogeno vardu,pabrėžiant žmogaus atsiradimą ir išsivystymą jo metu. Tiksli šio periodo pradžia sunkiainusakoma, tačiau vyrauja nuomonė, kad tai sietina su 1,8 mln. metų senumo įvykiais Žemėje,kai labai pažemėjo Pasaulinio vandenyno lygis, visur žymiai atvėso klimatas, gerokai pakitoaugmenijos ir gyvūnijos sudėtis, ašigaliuose atsirado storos ledų dangos. Tai tik pasekmėžymiai galingesnių tarpusavyje susijusių kosminių ir tektoninių procesų. Tarp pastarųjų yra irdidelių sausumos bei jūros plotų apledėjimai labai būdingi šiam periodui. Europos šiaurinėdalis, o kartu ir Lietuva, pirmojo kontinentinio ledyno alsavimą pajuto maždaug prieš730 tūkst. metų. Pirmieji du ledynai nepasiekė Lietuvos. Tik trečiąjį klimato atšalimą lydėjęsledynas atslinko į Lietuvą ir savo pėdsakus paliko tik Anykščių rajone mažos upelės Šlavės22