gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

ir pasitikint, jai lemta efemeriškai išnykti, pralaimint nuomonių nepastovumui, ir, gal būt,atsiduodant despotiškai – nors dažnai ir užslėptai – stipriųjų valiai.Kultūra be tiesos neapsaugo laisvės, bet ja rizikuoja. Esu tai sakęs daugybe progų:,,Tiesos ir moralės reikalavimai nežemina ir nenaikina mūsų laisvės, o priešingai, leidžialaisvei egzistuoti bei išvengti būdingų pavojų” (Discorso al Convegno ecclesiale di Palermo,Insegnamenti, XVIII, 2, p. 1198). Ta prasme Kristaus žodžiai lieka lemiami: ,,Tiesa Jusišlaisvins” (Jn 8:32)” (Popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimas…, 2000). Prie savotiškos,,pliuralizmo” tarp religinių mokymų ir mokslinių žinių temos mes dar grįšime šiek tiekvėliau, o dabar pabandysime aptarti pastangas integruoti žinias apie aplinką, kuriomis irpradėjome rašydami apie senąją Lietuvos gamtą.Mokslas apie biosferąPradedant pokalbį apie biosferą, matyt, verta aptarti kai kuriuos terminijos klausimus.Pasirodo, kad toks dažnai mūsų gyvenime skambantis ,,biosferos” terminas turi ne vienąapibrėžimą, nevienodą į jį įdedamą prasmę. Pasiremiant labai populiariu N. F. Reimersožodynu–žinynu, dažniausiai teigiama, kad biosfera – tai gyvais organizmais apgyvendintaapatinė atmosferos dalis, visa hidrosfera ir litosferos viršutinioji dalis (Реймерс, 1990).Žinoma, tai nėra mechaniška tik gyvų organizmų ar biocenozių visuma, greičiau – sudėtingaekosistemų ir geosistemų hierarchija, atspindinti biotos ir jos egzistavimo sąlygų (aplinkos)sąveiką. Tačiau tai nėra tapatinama su plačiau suprantama gamta – žmonijos egzistavimonatūralių sąlygų visuma, arba mažiau antropocentriškai – viskuo, kas tiesiogiai nepriklausožmogui ir jo veiklai. Taigi, taip apibūdinama šiandieninė biosfera. Informacija apie senąjąbiosferą, egzistavusią visais geologiniais periodais, slypi uolienų sluoksniuose, nusėdusiuosesenųjų jūrų, lagūnų, ežerų, upių dugne, pelkių guoliuose, ledynų morenose ir t. t. Iš tikro, jukiš kelių kilometrų gylio gręžinio ištrauktas kelių šimtų milijonų metų senumo klintiesgabalėlis (kernas) mokslininkams gali daug pasakyti apie to laikotarpio klimatą, jūros sąlygas(temperatūra, druskingumas, gylis ir pan.), klestėjusią augmeniją ir gyvūniją, įtekančias upes,netoliese vykusius vulkanizmo reiškinius. Jau nekalbant apie anglies ar durpių, kreidos arkriauklainio klodus, kurie beveik ištisai sudaryti iš augalijos ar gyvūnijos liekanų (fosilijų).Nesigilindami į šiandieninės biosferos problemas, pabandysime per žymaus rusų mokslininkoVladimiro Vernadskio (1863–1945) ilgamečių tyrimų ir apmąstymų kelią suprasti senosiosbiosferos raidos ypatybes ir stabtelėti ties naujojo jos etapo slenksčiu.V. Vernadskio moksliniai ieškojimai. V. Vernadskio pavardė ir jo darbaigeochemijos srityje man buvo girdėti dar studijuojant geologiją Vilniaus universitete112