gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

smailiomis viršūnėmis, daugelis mažai retušuoti. Prie stambesnių titnago dirbinių priskirtiniįtveriamieji kirveliai be gludinimo žymių. Kartais parsinešdavo senesnių gyvenviečiųtitnaginius dirbinius ir juos perdirbdavo savaip: skeltes sutrumpindavo, papildomairetušuodavo, skaldytiniams padarydavo smailesnius skėlimo kampus. Be titnaginių įrankiųdar aptikta akmeninė gludinimo plokštė, gludinto akmeninio kirvio su skyle kotui fragmentas,akmeninių tinklo pasvarų. Iš anksčiau žinomas įtveriamasis ovalaus pjūvio bazaltinis kirvelis.Pastarųjų yra aptikta visuose žinomuose Pamarių kultūros paminkluose. Buvo surasti retaisutinkami įrankiai: dailus plokščias, ovalios formos, 7,3 cm ilgio gludinimo įnagis argaląstuvėlis iki blizgesio nugludinta plokštuma, taip pat panašaus dydžio, bet stačiakampioformos galąstuvas su grioveliais šonuose bei akmeniniai trintuvai – sudėtinės akmeniniųgirnelių dalys (jos gali būti ir žemdirbystės įrodymu, nors ir nelabai patikimu).Įdomi ir osteologinė medžiaga. Tai trumpas skobtelis išriestais ir iš abiejų pusiųgludintais ašmenimis, pagamintas iš perskelto elnio rago, taip pat elnio rago atšaka nupjautusmailiuoju galu ir keletas perskeltų vamzdinių kaulų fragmentų, smailai arba kampunudrožtomis viršūnėmis. Dusios skobteliui analogiškų dirbinių aptikta Kretuono 1Bgyvenvietėje ir Rytų Lietuvos piliakalniuose, tik jie padaryti iš perskeltų vamzdinių kaulų.Ištirtosios gyvenvietės pagrindinė puodų forma – plonasienė S pavidalo puodynėlėmažai profiliuotu kakleliu, tarp petelių ir briaunos puošta giliomis duobutėmis, gumburėliais,išmuštais vidinėje puodo sienelėje. Apskritai, Dusios ežero 8-osios gyvenvietės keramika turipagrindinius brūkšniuotosios keramikos bruožus: silpnai profiliuotą puodo kaklelį, duobuteskaklelio įlinkyje, briauną petelių srityje, brūkšniuotą paviršių ir mineralines priemaišasmolyje. Centrinėje tyrinėto ploto dalyje buvo rastas vienintelis metalinis dirbinys – žalvarinėgrandelė – įvija, susukta iš plonos 0,5 cm pločio juostelės. Apskritai, žalvariniai dirbiniaigyvenvietėje dar nebuvo gaminami – nerasta nei liejimo formų, nei gamybos atliekų.Brūkšniuotosios keramikos kultūrai būdingos puodų formos, keramikos apdaila,akmeninių ir titnaginių dirbinių tipai bei jų gamybos technika, žalvarinė įvija ir kiti radiniaileidžia archeologinį paminklą priskirti senajam žalvario amžiui. Kadangi ši gyvenvietė buvožemoje ir drėgnoje vietoje, joje, matyt, buvo gyventa tik subborealio laikotarpio antroje(sausesnėje ir šiltesnėje) fazėje, t. y. 2100–1200 metų pr. Kr. Vėliau, jau subborealiopabaigoje, atvėsus ir padrėgnėjus klimatui bei pakilus Dusios ežero lygiui, dalis gyvenvietėsbuvo apsemta ir žmonėms teko ieškotis naujų vietų.Kasinėjimų vietoje buvo atlikta 76 cm storio paviršinių nuosėdų palinologinė analizė,t. y. apibūdintos išlikusios žiedadukės. Jeigu apatinėje nuosėdų dalyje jų buvo labai nedaug,tik viena kita, tai viršutinėje – žiedadulkių koncentracija žymiai padidėja, vyrauja pušų, eglių,kiek mažiau beržų ir lazdynų. Daug rasta žolių žiedadulkių. 12 cm gylyje aptikta viena javų92