gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

pėdos/šlaite ledynmečio kalvos” (M. Karčiauskas), ,,tirpsta ledmečių balzganos lytys” (L.Andriekus), ,,iš morenų trykštantį kraują” (J. Degutytė), ,,nusileido ant gojų / niūriųpilvakojų / smalsių amonitų…” (M. Karčiauskas), ,,vienas esu jame nežinoma fosilija”(B. Brazdžionis), ,,aš priimu šitą mamutų ir/taurų paradą” (J. Mačiukevičius), ,,po žemėmgiliai įrašyta nafta/iškalta akmeny” (V. Bložė), ,,tikiu žeme, jos moliu, mergeliu ir šlynu” (A.Baltakis), ,,tyla,/ir gintaro geltonam gabale-/tyla” (A. Drilinga), ,,ne tave gal žmonių giminė,/o save savo chemijom dergia?” (A. Bernotas), ,,žirgų kaimene šuoliuojančias kalvas” (A.Žukauskas), ,,guli garuojančios kalvos-/duonos rudi kepalai” (A. Bučys), ,,smėlį/neša ir neša/vėjas nuo dzūkiškų kopų” (J. Vaičiūnaitė) ar ,,upių pradžioj po pelkėm/gyvas vanduokvėpuoja” (B. Baltrušaitytė). Tam įtakos turėjo (ir dabar turi) dalies mokslininkų, pedagogų,gamtininkų, rašytojų ir žurnalistų mokslo populiarinimo darbas spaudoje, televizijoje, kinodokumentikoje, paskaitose ir pan. Šiame bare daug nuveikė žurnalai ir dienraščiai, ypačvisuomenės mėgiami ,,Mokslas ir gyvenimas”, ,,Mūsų gamta”, ,,Kultūros barai”, kuriuos,kaip tikriausiai pastebėjo skaitytojas, labai dažnai cituoju. Šį visuomenės švietimo darbąlengvino įvairios mokslo populiarinimo knygos, knygelės bei jų serijos, taip patenciklopedinio pobūdžio leidiniai. Ir ši skaitytojo vartoma knyga taip pat skirta įvairiųmokslinių žinių apie Lietuvos gamtą pateikimui, jų aptarimui ir integravimui. Mokslopopuliarinimo darbe dalyvavo daug žymių gamtininkų ir mokslininkų, tačiau nepralenktu jųtarpe lieka profesorius Česlovas Kudaba, kurio knygų, straipsnių, apybraižų, filosofiniųapmąstymų gausa stebina iki šiol (Česlovas Kudaba. Bibliografinė rodyklė, 1998).Skaitytojui neturėtų susidaryti įspūdis, kad menininko talentas ir kūrybiškumas galiatsiskleisti tik sąlytyje su gamta ir tik jos temomis kuriant. Jokiu būdu! Gyvenime labai daugįdomių ir aktualių temų, nemažiau ir kūrybos kelių. Mes tik koncentruojame savo dėmesį įvieną mūsų laikų problemą – gamtos ir žmogaus santykį.Kaip rodo gyvenimo praktika, gamtos mokslų žinios vienaip ar kitaip, anksčiau arvėliau prisideda prie krašto ūkio ir ekologinio saugumo plėtojimo, visuomenės švietimo irkultūros ugdymo. Vis dažniau jos panaudojamos prekių reklamai, žaislų gamybai ar filmų susiaubo elementais kūrimui (prisiminkime fantastinius juros periodo dinozaurus). Toks moksložinių komercializavimas (žiūrint su tam tikra ironijos doze) gal ir nėra smerktinas, kadangi taismalsiam protui gali būti pirmuoju akstinu susidomėti gamtos paslaptimis. Tačiau noriuparutulioti mintį apie mokslinio tyrimo proceso atskleidimą meninėje, mokslo populiarinimoar publicistinėje kūryboje. Kitaip sakant, apie gamtos tyrimo, mokslinių žinių ,,išgavimo”istorinį, emocinį ir psichologinį kontekstą. Štai ką apie tai rašo gamtininkas ir rašytojas,pirmasis Česlovo Kudabos premijos laureatas, senas mano bičiulis Henrikas Gudavičius:,,Ornitologas, kaip menininkas be pašaukimo netoli tenueis. Neįstengs ,,iškabėti” ant šakos138