daug reiškia gimtoji jų žemės šalis. Žmonėms apsireiškia <strong>kaip</strong> augmenimis ir gyviais atskirųžemės kraštų galios. Todėl žmonių tautos ir skiriasi pagal gyvenamus savo kraštus. Ir prieviso, kas lig šiol apie tautą pasakyta, reikia pridėti dar tai, kas ją pažymi ypatingo kraštožmonijos dalimi” (Vydūnas, 1990, I t.).Šiaip ar taip, šios senokai išsakytos Vydūno mintys siejasi su mūsų knygoje dėstomamedžiaga, su liudijimais apie ilgą mūsų tautos gyvavimą Nemuno krašte. O šiandieninęsituaciją mąstytojas taip aiškina: ,,O kad šiandien žmonės keliauja kone aplink visą žemę ir taišen, tai ten apsigyvena, tai tat reiškia, kad žmonės žemės galių nebenumano tiek kiek seniauir kad žmonės mūsų laiku daugiau yra valdomi savo ūpo, sumanytų savo tikslų. Todėl vėlžmonės, kurie gyvena su žemės galiomis, daug giliau nujaučia esamybės gelmes” (ten pat).,,Kodėl jūs sakote:Koks tyras gintaras,Ir koks ramus jame vabzdys,140
Lyg nežinotumėt,Jog mano džiaugsmo vasarasAtšaldė Arktikos ledaiIr gintaro bangaNusinešė į Baltiją.”Leonardas Andriekus. ,,Vabzdys gintare” Iš rinkinio ,,Pasilikau tikdangų mėlyną (1991)KELIOS PASTABOS PABAIGAIVienas iš šios knygos uždavinių – įrodyti, kad gamtos pažinimas, gauta mokslinėinformacija, kartu su kitomis iš gamtos išplaukusiomis kultūros vertybėmis sudaro tą dvasinįantstatą, kuris <strong>gamta</strong>i ir žmogui padeda ir padės gyventi santarvėje. Dar 1926 metais savo,,Kultūros filosofijoje” S. Šalkauskis rašė, ,,kad pažinimas tampa kultūriniu veiksniu sulig tuomomentu, kai juslinėje patirtyje žmogaus protas paskaito įvystytą joje idėją. Žmogaus protas,taip sakant, skelia iš patiriamosios medžiagos tiesos, <strong>kaip</strong> kad skiltuvu galima skelti ugnies ištitnago (…). Būdama protinga ir laisva iš prigimties, žmogaus siela gali sąmoningai suvoktigamtos priežastingumą bei tikslingumą, kuriamai papildyti išvidinį šitą tikslingumą išviršiniu<strong>gamta</strong>i tikslingumu, nustatomu proto pajėgomis, ir pagaliau laisvai pasinaudoti būtinųgamtos dėsnių veikme, kreipdama ją tinkamu savo tikslams būdu” (Šalkauskis, 1990, I t.).Būtent, tas panaudojimas ,,savo tikslams” laikui bėgant pradėjo kelti pavojų visai planetai.Kiek kitaip gamtą vertina žymus amerikiečių filosofas ir rašytojas H. D. Toro (1817–1862): ,,Pradžioj jis eina į mišką <strong>kaip</strong> medžiotojas ir žvejas ir tik vėliau, jei turi savyjekilnesnio gyvenimo sėklą, jis suranda savo pašaukimą – gal <strong>kaip</strong> poetas ar gamtininkas, irpalieka šautuvą ir meškerę. Dauguma žmonių šiuo atžvilgiu taip ir neišauga iš šio jaunystėsamžiaus” (Toro, 1985). Kaip teisingai rašo mūsų filosofas Rolandas Pavilionis H. D. Toroknygos ,,Voldenas arba gyvenimas miške” pratarmėje: ,,Toro – mokslininkui ir filosofui, betdar daugiau poetui – <strong>gamta</strong> buvo begalinė būties knyga, kurią reikia išmokti skaityti josnesunaikinant. Kur visa – kiekvienas gyvis ir augalas, žemė, ugnis, vanduo ir oras – kalbažmogui apie nesibaigiantį, nenutrūkstamą pasaulio kūrimo vyksmą, apie neaprėpiamą jomastą ir harmoniją. Štai kodėl kiekviename šių reiškinių ir kiekviename žmogaus sąlyčio su<strong>gamta</strong> akte Toro matė neišsakytą, paslėptą, simbolinę, transcendentinę prasmę. Štai kodėlkonkretumas ir simboliškumas, pojūčiais fiksuojami ir proto bei vaizduotės galiaapibendrinami gamtos faktai ir reiškiniai – nedalomi Toro poetinio pasaulio suvokimoelementai (ten pat). A. Maceina, ko gero, tokį santykį su <strong>gamta</strong> apibrėžtų <strong>kaip</strong> ,,vaikišką”arba, kitaip sakant, būdingą senoviniam pradinės kultūros žmogui. Pagal jį ,,pradiniam141
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20:
terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23:
Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25:
Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27:
Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29:
Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31:
kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33:
kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35:
pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37:
Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39:
už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41:
kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43:
žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45:
išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47:
estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49:
Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51:
mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53:
pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55:
Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57:
spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59:
padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61:
Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63:
nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65:
šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67:
sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 154 and 155: 9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157: 38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158: 70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda